Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis 2021 metais buvo 11,1 proc. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos (34,3 proc.), informacijos ir ryšių (29,3 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (27,5 proc.) įmonėse. Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai –5,8 ir –1,7 proc.

Lygių galimybių principus Lietuvoje užtikrina darbo apmokėjimo sistemos (toliau – DAS). Ko tokioje gana archajiškoje situacijoje netenka verslas ir ką galėtų laimėti pasitvirtinęs DUS, pasakoja draudimo bendrovių „Lietuvos draudimas" ir „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas" atstovės.

Jokio pagrindo diskriminacijai dėl lyties atsirasti

Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta, kad DAS turi būti nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, tokias sistemas privalo patvirtinti darbdavys. Visi darbuotojai turi teisę su jomis susipažinti.

Rita Šimkutė, „Lietuvos draudimo" Personalo departamento direktorė pasakoja, kad DAS bendrovėje įdiegta jau daugiau kaip dešimtmetį. Ji paremta tarptautine, organizacijų potencialą per darbuotojus atskleidžiančia Korn Ferry Pareigybių vertinimo metodika ir Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimo duomenimis.

 Rita Šimkutė, „Lietuvos draudimo“ atstovė

„Tai užtikrina operatyvų ir sklandų atlygio sistemos įgyvendinimą, aktualumą ir objektyvumą nepriklausomai nuo darbuotojo lyties. Puoselėjame ir sėkmingai įgyvendiname lygių galimybių principus, kad nebūtų jokio pagrindo diskriminacijai dėl lyties atsirasti", – sako R. Šimkutė.

Šalia DAS, bendrovėje yra patvirtintos ir įgyvendinamos Žmogaus teisių politika su Lygių galimybių įgyvendinimo programa, organizuojamos darbuotojų įsitraukimo apklausos, sudaromi veiksmų planai gerosioms praktikoms vystyti.

„Lietuvos draudimo" DAS įgyvendinimo procese įtraukti ir darbuotojų atstovai. Bendrovė darbo tarybai kasmet teikia vidutinio darbo užmokesčio ataskaitą pagal lytis ir pareigybių lygius. Nustatyta tvarka derinamos atlygio nustatymo bei darbuotojų veiklos vertinimo ir kitų politikų nuostatos, organizuojamos darbuotojų apklausos, į jas įtraukiant ir su atlygiu susijusius klausimus.

Padeda išlikti konkurencingais darbo rinkoje

Prieš porą metų Valstybinė darbo inspekcija „Lietuvos draudime" atliko du patikrinimus lygių galimybių įgyvendinimo klausimais, iš jų ir bendrovės vyrų bei moterų vidutinio darbo užmokesčio palyginimą pagal pareigybes. Pasak R. Šimkutės, įvertinta, kad bendrovė taiko veiksmingas priemones užtikrinant lygias galimybes.

Ji pastebi, kad aiški „Lietuvos draudimo" DAS labai padeda suvienodinti lūkesčius, ko tikimasi iš darbuotojo, ir kaip jam už tai bus atlyginta. Darbuotojai vertinami pagal atliktus darbus, pasiektus rezultatus ir elgsenas.

Darbuotojų kaita bendrovėje, pasak R. Šimkutės, dėka DAS taip pat yra labai maža.

„Skaidri, teisinga ir motyvuojanti darbo apmokėjimo sistema leidžia ne tik išvengti diskriminacijos dėl lyties ir kitų požymių, bet ir padeda išlikti konkurencingais tiek draudimo, tiek ir darbo rinkoje, pritraukti tinkamų darbuotojų, užtikrinti jų įsitraukimą, motyvaciją, puikius darbo rezultatus ir gerą savijautą darbe", – darbo užmokesčio sistemos naudas vardija „Lietuvos draudimo" Personalo departamento direktorė.

Sistema didina darbuotojų produktyvumą

Vienas iš pagrindinių DAS tikslų – teisingesnis darbo užmokestis, atitinkantis darbuotojo kompetenciją, kvalifikaciją, realų indėlį į įmonės ar organizacijos veiklą.

 Aistė Lapinienė, „Ergo“ atstovė

„ERGO Insurance SE Lietuvos filialas" Personalo ir administravimo departamento vadovė Aistė Lapinienė įsitikinusi, kad nuosekli ir aiškiai apibrėžta veiklos vertinimo reitingavimo sistema darbuotojams padeda lengviau suprasti, kaip jų pastangos ir papildomi veiksmai gali prisidėti prie atlyginimo kėlimo ir galimų priedų. Tai ilgalaikėje perspektyvoje didina darbuotojų produktyvumą, efektyvumą ir įsitraukimą.

Kad „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas" darbuotojai suinteresuoti siekti aukščiausių darbo rezultatų, įrodo ir trečius metus iš eilės gautas geriausiai klientus aptarnaujančios draudimo bendrovės titulas (remiantis bendrovės „Dive Lietuva" klientų aptarnavimo kokybės tyrimu).

Nors DAS pirmiausia siekiama užtikrinti darbuotojų stabilumą ir pasitikėjimą, sistema turi naudą ir klientui.

„Jeigu organizacijoje yra skaidri, motyvuojanti DAS, paremta reitingavimo modeliu, tada darbuotojai yra suinteresuoti siekti geresnių rezultatų, daugiau parduoti, suteikti geresnę kokybę. Klientas nuo to lieka tik dar labiau patenkintas", – pastebi „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas" Personalo ir administravimo departamento vadovė.

Nuoseklus ir tęstinis procesas

Ne vieną veiklos sritį apimantis DAS procesas „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas" buvo diegiamas keletą metų. Siekiant atliepti rinkos pokyčius ir darbuotojų lūkesčius, procesas vyksta nuolat, yra tęstinis ir pagal poreikį koreguojamas.

Darbo apmokėjimo principai „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas" apima pareigybių vertinimą pagal „Hay" metodą, fiksuoto atlyginimo principus ir papildomo atlyginimo už darbą dalį, įskaitant socialinį paketą. Bendrovės DAS yra išdėstyta darbuotojų atlyginimo gairėse. Jose yra nustatyti atlyginimo už darbą principai bei apibrėžtas socialinis paketas.

Bendrovėje įsteigtas Atlygio komitetas, be kitų funkcijų, prižiūri, kad atlyginimų principuose galimybės visiems darbuotojams būtų vienodos. Tokias galimybes užtikrina ir patvirtintos vidinės tvarkos: Lygių galimybių politika, Darbo tvarkos taisyklės, Elgesio kodeksas.

Atvirą dialogą su darbuotojais skatina bendrovės darbo taryba. Ji siekia kuo labiau įtraukti bendruomenę bei skatina kreiptis pagalbos, jei darbuotojas mano, kad individualiai problemų spręsti nepavyksta.

Bendrovėje veikia ir Pasitikėjimo linija. Apie pastebėtus diskriminacijos atvejus darbuotojai ir kandidatai į laisvas darbo vietas gali pranešti įprastais būdais el. paštu ar telefonu, arba pateikti juos kaip anoniminį pranešimą.

Moterys vis dar bijo siekti didesnio atlyginimo

Bendrovėje dirbančių moterų dalis, pasak „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas" Personalo ir administravimo departamento vadovės, sudaro daugiau nei 50 proc. Iš 91 vadovo, moterų yra 61.

A. Lapinienė svarsto, kad darbuotojas, dirbantis ne pagal pašaukimą, tarsi patenka į užburtą neigiamų pasekmių ratą: nemato tikslo, neturi motyvacijos, nepritampa komandoje, nuolat jaučia stresą, neišnaudoja savo potencialo. Tai nenaudinga ir organizacijai.

Kita vertus, ji sutinka, kad lyčių vaidmenys dar yra gana stipriai įsitvirtinę mūsų visuomenėje, o moterų baimę siekti didesnio atlygio lemia keletas priežasčių.

Remiantis Forbes.com publikuota Harvard Business Review statistika, dažnu atveju moterys aplikuoja tik į tuos darbo skelbimus, kuriose jos atitinka 100 proc. reikalavimų. Tuo tarpu vyrai bando laimę atitikdami 60 proc. reikalavimų. Dėl to, pasak A. Lapinienės, vyrai dažniau aplikuoja į aukštesnio lygmens ar vadovaujančias pozicijas, kurios yra geriau apmokamos.

Statistika rodo, kad karjeros pertrauką vaiko priežiūros atostogoms taip pat dažniausiai pasiima moterys. Toks atsitraukimas nuo darbo daro įtaką moterų tolesnei karjerai, kartu ir darbo užmokesčiui – grįžusios po ilgesnės pertraukos, jos turi integruotis, atnaujinti įgūdžius. Tai sukelia baimę siekti aukštesnių, geriau apmokamų pozicijų.

„Galima daryti išvadą, kad pačios moterys yra linkusios abejoti savimi. Moterų lyderystė ir pasitikėjimas savimi yra sritys, kuriose turime dar daug ką nuveikti. „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas" šią problemą sprendžia organizuodama tokias iniciatyvas, kaip „Diversity in leadership: break the bias" (liet. „Vadovavimo įvairovė: panaikinkime šališkumą") bei „Succeed: women in leadership" (liet. „Sėkmės istorijos: moterys lyderės")", – pasakoja bendrovės Personalo ir administravimo departamento vadovė Aistė Lapinienė.

Informacija yra parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir yra finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.