Siekiant atskleisti lošimų problemiškumą, būtina duomenis lyginti tarptautiniame kontekste. Europos žaidimų ir lošimų asociacija (angl. The European Gaming and Betting Association - EGBA) kartu su Londono universitetu (Carran, 2022) atliko Europos šalių surinktų statistinių duomenų sisteminę analizę apie įsitraukimą į loterijas ir azartinių lošimus bei neatsakingą dalyvavimą minėtose veiklose. Atliktoje analizėje Lietuva minima kaip šalis, neatliekanti išsamių ir sistemingų tyrimų apie probleminius atvejus ar neatsakingą įsitraukimą į loterijas ir/ar azartinius lošimus. Tikėtina, kad tokia situacija susiklostė dėl LR Azartinių lošimų įstatyme įtvirtinto patologinio lošimo arba kitaip – probleminio lošimo – apibrėžimo. Toks lošimas siejamas su patologiniu potraukiu lošti ir apibūdinamas kaip asmens psichikos sutrikimas, kuriam būdingas dažnai pasikartojantis potraukis lošti, nuo kurio asmuo tampa priklausomas, atsisako socialinių, materialinių, darbo, šeimos vertybių ir įsipareigojimų ir kurį gali patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai (LR azartinių lošimų įstatymas). Tuo tarpu mokslinėje literatūroje aptinkama svarių įrodymų, kad į sveikatos priežiūros specialistus kreipiasi labai nedidelė dalis lošėjų, turinčių su tuo susijusių sunkumų. Tą patvirtino ir VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto mokslininkių grupės 2023 m. pradžioje atlikto Lietuvos gyventojų loterijų ir azartinių lošimų paplitimo bei įpročių tyrimo, finansuoto Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, rezultatai.

Reikia pastebėti, kad probleminio lošimo supratimas ES šalyse - ne vienodas, naudojamos skirtingos matavimo skalės ir tyrimo metodikos lošimų problemiškumui nustatyti. Antai kaimyninėje Latvijoje probleminis lošimas taip pat siejamas su patologiniu lošimu ir priklausomybe nuo lošimų. Tuo tarpu Suomijoje probleminis lošimas siejamas su azartinių lošimų apklausų rezultatais taikant Probleminio lošimo indeksą (angl. Problem Gambling Severity Index - PGSI). PGSI skalę naudoja tokios šalys kaip Čekijos Respublika, Danija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Italija, Airija, Švedija, Didžioji Britanija (Carran, 2022) ir Latvija (Putniņa, Pokšāns, Brants, 2019). Šis matavimo būdas - prasminga priemonė, leidžianti papildomai stebėti ir vertinti probleminius lošimus šalyje, o ypač atsižvelgiant į tai, kad oficiali prašymų neleisti lošti statistika neparodo problemos masto. Pastarąjį faktą patvirtino VILNIUS TECH mokslininkių komandos tyrimo rezultatai. Vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Neringa Vilkaitė-Vaitonė, prof. dr. Renata Korsakienė ir prof. dr. Laima Jesevičiūtė-Ufartienė, atlikdamos Lietuvos gyventojų loterijų ir azartinių lošimų paplitimo bei įpročių tyrimą, problemos mastui atskleisti naudojo populiariausią polinkio į probleminius lošimus matavimo priemonę – PGSI.

VILNIUS TECH mokslininkių atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje polinkį į probleminius lošimus turi 8,6 proc. iš 2248 apklaustųjų, arba 10,6 proc. iš 1762 asmenų, bent kartą per pastaruosius metus dalyvavusių loterijose ar azartiniuose lošimuose. 8,4 proc. iš visų bent kartą per metus lošiančiųjų asmenų priskirtini vidutinės rizikos grupei, 14,5 proc. – žemos rizikos, o 66,5 proc. patenka į nerizikingų arba neprobleminių lošėjų grupę. Palyginimui, 2018 metais Latvijoje atliktas tyrimas parodė, kad 6,4 proc. iš 4912 apklaustų asmenų turi polinkį į probleminius lošimus (Putniņa, Pokšāns, Brants, 2019). Tuo tarpu Suomijoje nuo 2007 m. kas penkis metus sistemingai atliekamas tyrimas rodo, kad probleminių lošimų paplitimas siekia 3,0 proc. tarp 3994 apklaustųjų (Salonen, 2020). Visgi svarbu įvertinti ir kultūrinį kontekstą bei susiformavusias tradicijas, visuomenės požiūrius į azartinius lošimus. Antai JAV, kuri turi ilgą lošimų draudimų istoriją ir kurioje lošimai buvo legalizuoti dvidešimto amžiaus pradžioje, iš 301 apklausto respondento, bent kartą per paskutinius 12 mėnesių dalyvavusio azartiniuose lošimuose, 38,5 proc. priskiriami asmenims turintiems polinkį į probleminį lošimą (Buen, Flack, 2022).

VILNIUS TECH mokslininkių atliktas tyrimas atskleidė, kad didžiausia dalis labai rizikingų loterijų ir azartinių lošimų dalyvių yra Alytaus, Telšių ir Kauno regionuose. Probleminis lošimas tarp vyrų yra didesnis (15,6 proc.), nei tarp moterų (8,8 proc.), o pagal amžių didesnį polinkį į probleminius lošimus turi 18-29 metų amžiaus asmenys (14,6 proc.), lyginant su 30-64 metų amžiaus asmenų grupe (9,8 proc.). Šie duomenys atitinka Lošimų priežiūros tarnybos prie LR Finansų ministerijos gaunamų prašymų neleisti lošti statistines tendencijas.

Probleminis lošimas labiausiai paplitęs tarp mažiausias pajamas gaunančių asmenų, todėl neatsitiktinai net 31,0 proc. respondentų, priskirtinų rizikingiems lošėjams, dalyvavo azartinėse veiklose norėdami gauti pinigų bent kartą ar daugiau per savaitę, o 47,3 proc. jų tą darė bent kartą ar kelis per mėnesį. Lošimas dėl pasiekimo jausmo, kurį sukelia laimėjimas – dar viena svarbi įsitraukimo į azartines veiklas priežastis. Paminėtinas ir siekis lošimo metu patirti atsipalaidavimą, malonumą.

Net 62.5 proc. (iš 184 respondentų) loterijose ar azartiniuose lošimuose dalyvavusių ir pagal PGSI vertinimo skalę rizikingiausiems lošėjams priskirtinų asmenų teigė, kad neturi lošimo problemų. VILNIUS TECH mokslininkių teigimu, tokie skaičiai patvirtina, kad neatsakingas dalyvavimas loterijose ir azartiniuose lošimuose gali tapti problemine priklausomybe asmeniui net nesuvokiant savo situacijos pavojingumo.

Kitas faktas, patvirtinantis esamos situacijos rimtumą yra tas, kad iš 69 asmenų, kurie suprato turintys lošimo problemų, tik mažesnioji dalis ieškojo pagalbos. Remiantis tyrimo duomenimis, tipiniam itin probleminiam/rizikingam lošėjui, suprantančiam, kad turi problemų dėl lošimo, atrodo, kad pagalbos kreiptis neverta. Net ir išdrįsus ieškoti pagalbos, jos sulaukiama retai. Dažniausiai lauktos pagalbos negauta iš šeimos (14 asmenų), turinčių priklausomybę nuo lošimų savipagalbos grupės (14 asmenų), darbdavio (14 asmenų), socialinio darbuotojo (12 asmenų), bendrosios praktikos gydytojo ar kito profesionalaus sveikatos priežiūros specialisto (12 asmenų). Tyrimas atskleidė, kad rizikingi lošėjai pagalbos sulaukė iš draugų (23 asmenys) ir kitų asmenų (18 asmenų). Kitos iš dalies padėjusios priemonės buvo kreipimasis į turinčių priklausomybę nuo lošimų savitarpio pagalbos grupę ar psichologą (po 15 asmenų), šeimą (16 asmenų), kredito/skolų patarėją (15 asmenų), socialinį darbuotoją (14 asmenų).

Lošimas

Laiku suteikiamos pagalbos organizavimas, kaip ir prevencinių veiksmų įgyvendinimas, siekiant sumažinti rizikingų lošėjų apimtis Lietuvoje, turėtų būti nuoseklių programų rezultatas. VILNIUS TECH mokslininkių nuomone, loterijų ir azartinių lošimų problemiškumui spręsti galima būtų pasitelkti kitų šalių gerąją patirtį. Pavyzdžiui, Estijos vyriausybė skiria finansavimą nevyriausybinei organizacijai „Priklausomybės nuo lošimų konsultavimo centras“, kad ši stebėtų žalingus lošimo įpročius ir teiktų pagalbą priklausomiems nuo lošimų asmenims ir jų šeimos nariams. Estijos vyriausybės bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, užtikrina joms paramą, pajėgumus ir įgalina veikti (Mulheir, 2020). Be to, būtinas sisteminis požiūris į neatsakingo dalyvavimo loterijose ir azartiniuose lošimuose problemos sprendimą. Tikslingas aktyvesnis įvairių institucijų bendradarbiavimas ir susitelkimas: lošimų priežiūros, sveikatos priežiūros, visuomenės informavimo ir mokslo. Bendradarbiavimu turėtų būti siekiama užtikrinti savalaikį ir tinkamą švietimą apie rizikas ir žalą neatsakingai įsitraukus į loterijas ir azartinius lošimus. Galėtų būti įvertinamas poreikis įstatyminės bazės koregavimui, svarstomi loterijų ir azartinių veiklų marketingo apribojimai, kredito kortelių blokavimas asmenims, turintiems polinkį į probleminį ir neatsakingą lošimą ir pan.

Projektas „Lietuvos gyventojų loterijų ir azartinių lošimų paplitimo bei įpročių tyrimas“ finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.