Dovilė Masalskienė, Moterų informacijos centro projektų vadovė ir Specializuotos kompleksinės pagalbos centro (SKPC) Vilniaus apskrityje veiklos koordinatorė, ir Rugilė Zmitrevičiūtė, šio centro konsultantė, išsamiai pasakoja, kur ir kokią pagalbą gali gauti smurtą patiriantys asmenys.

Daugėja besikreipiančiųjų pagalbos

D. Masalskienė sako, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, padaugėjo asmenų, kuriems teikiama pagalba.

„Anksčiau turėdavome apie 1600 klientų per metus, o visoje Lietuvoje – apie 14 tūkst., o dabar, pasikeitus įstatymui, per penkis šių metų mėnesius vien tik Vilniaus apskrityje turime virš 3 tūkst. asmenų. Padaugėjo ir asmeniškai besikreipiančiųjų“, – apie statistinius pokyčius kalba pašnekovė.

Pasak jos, ši orderis yra prevencinė apsaugos priemonė, skirta išvengti fizinio smurto.

„Kai pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, bet jiems nepakanka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, tuomet ir skiriamas šis orderis. Tiek smurto, tiek orderio skyrimo atveju informuojamas ir SKPC, kurio konsultantės susisiekia su smurto auka ir pasiūlo pagalbą“, – apie pokyčius kalba Moterų informacijos centro projektų vadovė.

D. Masalskienė sako, kad didžioji dalis klientų gaunama iš policijos, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas arba skirias apsaugos orderis.

„Pagal įstatymą tokiais atvejais policija privalo mums perduoti nukentėjusio asmens duomenis. Tada pagal nurodytus kontaktus mes susisiekiame su tuo žmogumi. Yra atsisakančių pagalbos, bet tokių labai mažas procentas, maždaug 2 proc. iš visų atvejų“, – pastebi pašnekovė.

Į centrą galima kreiptis ir nesant smurto, jaučiant nerimą

Anot Moterų informacijos centro projektų vadovės D. Masalskienės, pagalba tikrai nėra privaloma: „Jos atsisakyti žmogus turi teisę bet kurioje proceso stadijoje. Gali pakakti pabendrauti su konsultante ir suvokti, kad jau nebereikia psichologo ar teisininko konsultacijų. Arba galima ir jų konsultacijas nutraukti bet kuriuo metu.“

D. Masalskienė teigia, jog norint gauti SKPC pagalbą, nebūtinai reikia būti jau kreipusis į policiją, nebūtinai smurtas turi būti užfiksuotas: „Jei žmogui neramu, jis jaučiasi nesaugiai, gali kreiptis į mūsų centrą ir gauti visą pagalbą – tiek palaikymą, tiek įgalinimą.“

Pašnekovė sako, jog pagalba teikiama asmenims nuo 16 metų visoje Lietuvoje nemokamai ir anonimiškai.

„Į mus besikreipiančių asmenų į jokius registrus neįtraukiame. Bendraujame tik su nukentėjusiu asmeniu. Mūsų darbas – išklausyti, suteikti informaciją ir pagelbėti, kol žmogus priims sprendimą pats“, – apie SKPC funkciją pasakoja jo veiklos koordinatorė.

Nemokamos konsultacijos ir turintiems klausos negalią

SKPC konsultantė R. Zmitrevičiūtė pasakoja, kad pirmiausia su smurto auka susisiekia centro konsultantai, kurie ir teikia pirminį konsultavimą, emocinį palaikymą, išklausymą.

„Žmogus gali išsikalbėti saugioje aplinkoje, mes su tokiais atvejais susiduriame kasdien. Tikrai žinome, kaip palaikyti ir padrąsinti, įgalinti, kad asmuo atrastų savyje stiprybės, suprastų psichologinio smurto pasekmes“, – pasakoja ji.

SKPC teikiamos ir nemokamos psichologo ir teisininko konsultacijos. „Jas, bent jau pas mus (Vilniaus SKPC Moterų informacijos centre – red.), tikrai galima ją gauti gana greitai. Galima skambinti bendruoju numeriu, galima ir kreiptis į savo regioninį centrą. Konsultacijos būna tiek gyvos, tiek nuotolinės: telefonu arba per įvairias programėles“, – pasakoja R. Zmitrevičiūtė.

Tiesa, SKPC konsultuojama tik darbo dienomis ir darbo metu.

„Jeigu yra krizinė situacija, būtina kviesti policiją, visą parą pagalbą teikia ir krizių centrai. Taip pat yra visą parą veikianti pagalbos moterims linija, kuri naudinga tais atvejais, kai yra sunku emociškai ir norisi pasitarti, išsikalbėti“, – SKPC konsultantė informuoja ir apie kitas galimybes gauti pagalbą.

D. Masalskienė džiaugiasi, kad Vilniaus SKPC teikiama pagalba ir asmenims, turintiems klausos negalią: „Pirmadieniais nuo 12 iki 16 val. su SKPC centru galima susisiekti per Skype programėlę; gestų vertėjui talkinant, gali būti suteikta reikalinga informacija. Tiek mūsų teisininkai, tiek psichologai, padedami gestų kalbos vertėjo, irgi gali teikti pagalbą asmenims, kurie turi klausos negalią.“

Smurtauja ne tik partneriai

Abi kalbintos pašnekovės sako, kad nors absoliuti dauguma smurto aukų yra moterys, kenčiančios nuo savo vyrų ar partnerių, tačiau yra atvejų, kai moterys patiria smurtą ir iš savo sūnų ar dukrų, net anūkų. Yra ir nuo smurto nukentėjusių vyrų.

„Smurto aukų moterų – daugiau nei 85 proc. Moterys paprastai nukenčia nuo vyrų – tokių atvejų daugiau nei 90 proc. Absoliuti dauguma moterų dažniausiai nukenčia nuo vyrų, su kuriais jos susijusios partnerystės ryšiais (nuo esamo ar buvusio sutuoktinio, partnerio), o vyrai didžiąja dalimi nukenčia nuo kitų vyrų – nuo brolio, sūnaus, dėdės, senelio, anūko, kito giminaičio. Žinoma, būna, kad vyrai nukenčia ir nuo partnerių, nepriklausomai nuo jų lyties“, – liūdną statistiką komentuoja D. Masalskienė.

Ji primena, jog pagalbą SKPC gali gauti tiek moterys, tiek vyrai nukentėję nuo smurto artimoje aplinkoje ir ragina visas smurto aukas, nepaisant amžiaus ir lyties, kreiptis pagalbos.

Smurtas – kaip kontrolės forma

D. Masalskienė pabrėžia, kad smurto artimoje aplinkoje sąvoka reiškia, jog nebūtinai auka ir smurtautojas gyvena po vienu stogu: „Būna, jog žmonės išsiskiria, tačiau net ir skyrybos neišsprendžia kontrolės ir smurto problemos. Kontroliuojama per vaikus, jų išlaikymą.“

R. Zmitrevičiūtė pastebi, jog labai dažnai smurtą patiriančios moterys yra linkusios save nuvertinti, gyvena smurtiniuose santykiuose ilgus metus.

„Dažnai jos bijo, nes nežino, kaip žengti pirmą žingsnį iš smurto rato. Čia ir padeda mūsų psichologai bei teisininkai. Esu turėjusi klienčių, kurios labai dėkoja po psichologų konsultacijų, kad atranda jėgų keisti gyvenimą. Tai ypač svarbu toms, kurios neturi palaikymo iš savo artimųjų. Mes suprantame ir palaikome, nes dėl to čia ir esame“, – tikina SKPC konsultantė.

Ji pasakoja, jog šeimos, kuriose smurtaujama, yra labai įvairios:

„Vis dar gajus mitas, kad smurtaujama ten, kur abu turi priklausomybių. Yra ir tokių atvejų, tačiau labai dažnai tik vyras turi priklausomybę, o moteris yra priklausoma nuo to smurtinio santykio ir jai sunku iš jo išeiti.

Smurtas, kuris vyksta pasiturinčiose šeimose, kur vyrai verslininkai, politikai, valstybės veikėjai, tam tikra prasme dar žiauresnis, nes jis kartu būna ir psichologinis, ir ekonominis. Iš tokio smurto išeiti be galo sunku, nes atsiranda gėda, kad ir tokiame sluoksnyje patiriama problema, kuri vis dar suvokiama kaip labiau būdinga tiems, kurie yra socialinėje atskirtyje.“

D. Masalskienė sako, kad labai dažnai būna, jog pasiūlius teisinę ar psichologinę pagalbą, išgirstama: „Aš pati teisininkė“ arba „aš pati psichologė“.

„Smurtas neturi lyties, socialinio statuso. Smurtą patiria ir daug išsilavinusių moterų. Prieš nukentėjusias moteris naudojami labai sudėtingi psichologiniai mechanizmai, daug grasinimų, todėl mes niekada nekaltiname aukų, kad jos anksčiau nesikreipė“, – sako ji.

Pašnekovė pastebi, jog labai dažnai smurtas, persekiojimas sustiprėja nutraukus santykius: „Statistiškai daugiausia nužudymų įvyksta ne smurtiniame santykyje, bet tada, kai smurtautojas paliekamas.“

Todėl aukai ir šis etapas yra labai pavojingas ir tuo metu reikia ypač daug paramos bei pagalbos.

Padeda „išversti“ įstatyminę kalbą

Kalbėdama apie realijas, su kuriomis susiduria SKPC darbuotojai, D. Masalskienė pasakoja, kad labai dažnai tenka „išversti“ tiek įstatyminę, tiek institucijų kalbą, kad žmogus aiškiai suprastų, ką konkrečiai jo gyvenime reiškia, pavyzdžiui, vaiko teisių apsaugos specialistų apsilankymai, atvejo vadybos pradėjimas, nes paprastai smurto artimoje aplinkoje atveju, kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, įsijungia ir šie mechanizmai.

SKPC konsultantai gali dalyvauti atvejo vadybos posėdžiuose ir ten padėti nukentėjusiam asmeniui, dažniausiai moteriai, mamai, kad būtų paisoma jos interesų.

„Mūsų konsultantų dalyvavimas gali būti svarbus siekiant užtikrinti, kad, pavyzdžiui, mama nebūtų penktą kartą siunčiama į tėvystės įgūdžių kursus ir smurtautojas negalėtų jos kaltinti, kad ji dar bloga mama“, – apie dar vieną svarbią pagalbos sritį pasakoja D. Masalskienė.

Ji sako, kad centro konsultantai gali palydėti moterį ir kartu dalyvauti policijos apklausose, kad ši jaustųsi saugiau bei tvirčiau, nebūtų viena.

SKPC teisininkai ir psichologai konsultuoja, tačiau neturi atstovavimo teisės nei teisme, nei kitose institucijose.

„Taip pat mes galime padėti parengti įvairius dokumentus, juos paaiškinti, aptarti veiksmų strategiją, bet negalime kalbėti žmogaus vardu ar atstovauti jo interesų“, – aiškina D. Masalskienė.

Patiriantys smurtą asmenys gali kreiptis šiais kontaktais:

Pagalba visoje Lietuvoje: 8 700 55516

Pagalba Vilniaus apskrityje: 8 650 95216; skpc@lygus.lt

Visų akredituotų SKPC sąrašas yra čia.