BETA direktorius Valius Serbenta pasakoja, kad kvietimo rezultatai atskleidžia svarbius dabartinio namų modernizavimo Lietuvoje aspektus: „Itin džiugina faktas, kad didžiuosiuose trijuose šalies miestuose būstų atnaujinimo tempai nelėtėja ir išlaiko stabilų pagreitį. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į mažesnių savivaldybių – Plungės, Jonavos, Palangos ir Ukmergės ir kt. pateiktų paraiškų skaičių.“
V. Serbenta priduria, kad iš pastarųjų savivaldybių buvo sulaukta apie 10 proc. paraiškų visų jose esančių energiškai neefektyvių daugiabučių atnaujinimui.
Anot eksperto, ši statistika rodo, kad artimiausiu metu mažesnės savivaldybės jau bus atnaujinusios didžiąją dalį iki 1993 m. statytų būstų.
Aktyviausi – didieji šalies miestai
Daugiausiai paraiškų buvo gauta iš trijų didžiausių Lietuvos miestų. Klaipėdoje buvo sulaukta 36 paraiškų, Vilniuje – 34, o Kaune – dar 32 prašymų renovuoti daugiabučius.
Mažesnėse savivaldybėse aktyviausiai paraiškos teikiamos buvo Ukmergės rajone, kur buvo sulaukta 24 paraiškų, Palangos mieste – 22, Šilutės rajone – 20, Telšiuose 18, o Švenčionių, Jonavos ir Plungės rajonų savivaldybėse po 17 paraiškų. Lygiai 13 prašymų atnaujinti būstus pateikė Prienų, Kretingos ir Šalčininkų savivaldybės.
Prioritetas – kompleksiniam pastatų atnaujinimui
Šiuo metu BETA dar tik vertina gautas paraiškas, o atrankos metu paaiškėjus, kad pateiktų paraiškų bendra investicijų ir (ar) valstybės paramos lėšų suma yra didesnė nei kvietime numatyta pinigų suma, bus pritaikytas konkursinis metodas. Iš viso daugiabučių atnaujinimui yra planuojama skirti 150 mln. eurų bendroms investicijoms ir 50 mln. eurų valstybės paramai.
Svarbiausiu prioritetu valstybė ir toliau laikys faktą, ar teikiama paraiška yra įtraukta į savivaldybės parengtą Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą. Papildomus kriterijus sudarys aukštesnė energinio naudingumo klasė, namo dydis, gyventojų aktyvumas pritariant investicijų planui ir kt.
Jei daugiabutis yra įtrauktas į kvartalinės renovacijos programą, tokiu atveju atnaujinamas ne tik pats pastatas, bet ir šaligatviai, žaliosios erdvės, automobilių stovėjimo aikštelės, kartu su kita namų grupių infrastruktūra.
Sureitingavus visas paraiškas numatoma sudaryti sąrašą projektų, kurie bus finansuojami. Į jį nepateksiantys daugiabučiai bus įtraukti į rezervinį sąrašą, su sąlygomis įgyvendinti projektus kitąmet.
Įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, nuo 2013 m. Lietuvoje buvo atnaujintas jau 2431 daugiabutis, o dar 1400 projektų yra įgyvendinama šiuo metu.
Ambicingi ES tikslai
Renovacijos nauda – ne vien tik ekonominė. Svarbu paminėti, kad atnaujinus būstą, pagerėja žmonių gyvenimo kokybė, gyvenamoji aplinka tampa patogesnė, sveikesnė, išauga buto vertė, o taip pat ženkliai pagerinamas daugiabučio energinis efektyvumas, taip saugant aplinką ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Šiuo metu net 75 proc. ES pastatų yra energiškai neefektyvūs, o per metus jie sunaudoja 40 proc. visos ES energijos bei į atmosferą išleidžia 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Pažaboti šią problemą bus siekiama dar šiemet, patvirtinant ES Pastatų energinio efektyvumo didinimo direktyvą, kurioje teigiama, kad didžioji dalis ES pastatų, ne vėliau kaip 2050 m. privalės tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui bei turės būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik energijos nevartojančius būstus.
Norint sėkmingai įgyvendinti Direktyvoje užsibrėžtus ambicingus tikslus, per metus ES šalyse vidutiniškai turės būti atnaujinama po 3 proc. energiškai neefektyvių pastatų iki 2050 m.
Užsakymo nr.: PT_83448049