Daugiau kaip prieš dešimtmetį sustabdžius abu Ignalinos AE reaktorius, buvo pradėti elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai. Panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios medžiagos susidarė Ignalinos AE eksploatavimo metu 1983–2009 metais. Tačiau jos tebesusidaro ir susidarys tęsiant AE eksploatavimo nutraukimą, kurio pabaiga numatyta 2038-aisiais.
Pasak Ignalinos AE laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas Audriaus Kamieno, iškrautas iš reaktorių panaudotas branduolinis kuras šiuo metu saugomas atominės elektrinės teritorijoje įrengtose saugyklose, kuriose jis laikomas specialiuose konteineriuose.
„Ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų padėjimas į saugyklas yra laikinas sprendimas. Pavyzdžiui, konteinerių, kuriuose dabar laikomas panaudotas branduolinis kuras, tarnavimo laiką riboja techninės galimybės. Juose radioaktyviąsias atliekas saugu laikyti mažiausiai 50 metų. Pasibaigus terminui, būtini tolesni saugūs ir tvarūs sprendimai, kurių tikslas – galutinis ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymas tūkstančiams metų. Ir tokie sprendimai yra“, - pažymi A. Kamienas.
Jis primena, kad turi praeiti keli šimtai tūkstančių metų, kad panaudotas branduolinis kuras taptų nepavojingas. Todėl klausimas, kur saugoti radioaktyviąsias atliekas itin svarbus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, kurios turi atominius reaktorius.
Mokslas rado saugią išeitį
Atsižvelgiant į esamas technologijas, šiuo metu vienintelis tvarus, saugus bei realus ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų galutinis sutvarkymo būdas – dėti jas į giluminį atliekyną.
Tai specialios paskirties inžinerinis statinys, įrengiamas žemės gelmėse. Jam įrengti atrenkamos tik seismiškai ir tektoniškai stabilios teritorijos, kuriose tinkamos geologinės formacijos slūgso 200-700 metrų gylyje.
Ignalinos AE giluminio atliekyno projekto vadovas Andrius Vyšniauskas pažymi, kad yra daug įvairių uolienų, tačiau ne visos jos yra tinkamos įrengti giluminį atliekyną.
„Atrenkamos tik tos geologinės formacijos, kurios per milijonus metų mažai pakito, jų savybes galima patikimai įvertinti ir kurios, tikėtina, išliks stabilios per ateinantį milijoną metų“, - sako A. Vyšniauskas.
Jis priduria, kad giluminio atliekyno atveju žmonių ir aplinkos saugą užtikrina ne tik natūralūs gamtiniai barjerai – giliai slūgsančios uolienos, bet ir taip pat papildomai įrengiami žmogaus sukurti inžineriniai barjerai.
Remdamiesi atliktomis modeliavimo prognozėmis, mokslininkai yra nustatę, kad giluminio atliekyno sauga turi išlikti pakankama net ir tuo atveju, jeigu bėgant laikui viename iš minėtų barjerų atsirastų defektų.
Kaip veiks giluminis atliekynas, jį pastačius?
Didžiausią pažangą įgyvendinant giluminių atliekynų projektus šiuo metu yra padariusios Suomija ir Švedija. Remdamasis jų praktine patirtimi, A. Vyšniauskas aiškina, kad radioaktyviosios atliekos specialiuose konteineriuose įstumiamos į gilius tunelius. Užpildžius šachtas konteineriais, jos bus užsandarinamos specialiomis medžiagomis ir užplombuojamos, užtikrinant ilgalaikę aplinkos apsaugą nuo galimo radiologinio pavojaus. Taip pat bus įrengtos šachtos moksliniams tyrimams ir radiacinio fono stebėjimui.
Lietuvos įsipareigojimai
Sprendimą statyti Ignalinos atominę elektrinę praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje priėmė tuometinė Sovietų Sąjunga. Jai žlugus, visa atsakomybė už Ignalinos branduolinės jėgainės veiklą, įskaitant radioaktyviųjų atliekų sutvarkymą, teko Nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai.
Lietuva, 2004 metais tapusi ES nare, pagal stojimo į Bendriją sutartį įsipareigojo nutraukti Ignalinos AE eksploatavimą, o ES įsipareigojo teikti papildomą finansinę paramą šiam procesui finansuoti. Vykdant įsipareigojimus ES ir tarptautinei bendruomenei, pirmasis Ignalinos AE energijos blokas buvo sustabdytas 2004 m., o antrasis – 2009 m.
Būdama ES valstybe, Lietuva priėmė įsipareigojimą sutvarkyti visas šalyje esančias ir susidarysiančias radioaktyviąsias atliekas bei panaudotą branduolinį kurą. Tuo pačiu valstybė įsipareigojo vengti ateities kartoms nepagrįstai užkrauti bet kokią naštą, susijusią su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu.
Pažymėtina, kad užsienio valstybės, kaip ir Lietuva, draudžia įvežti į savo teritoriją kitų šalių radioaktyviąsias atliekas. Todėl mūsų šalyje esančios ir susidarysiančios ilgaamžės radioaktyviosios atliekos galutinai turi būti sutvarkytos Lietuvoje.
Vadovaujantis pasaulio branduolinės energetikos bendruomene, kitų šalių radioaktyvių atliekų sutvarkymo pavyzdžiais bei Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijomis, Lietuva teisės aktuose įtvirtino, kad vienintelis galimas panaudoto branduolinio kuro ir didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų galutinis sutvarkymo būdas – jų dėjimas į giluminį atliekyną.
Projekto trukmė – keli dešimtmečiai
Giluminio atliekyno projekto įgyvendinimas – tai ilgas, kelis dešimtmečius trunkantis, procesas. Jis apima kompleksinius tinkamos atliekynui vietos tyrimus, atliekyno vietos atranką, poveikio vietai vertinimus, detalius vietos tyrimus, vietos patvirtinimą, atliekyno projektavimą ir statybą, eksploataciją. Šių tyrimų rezultatus ir išvadas papildomai tikrins Lietuvos ir užsienio ekspertai.
„Remiantis gerąja tarptautine praktika, griežta proceso kontrolė leis objektyviai įvertinti atliktus tyrimus ir užtikrinti jų kokybę“, - pažymi A. Vyšniauskas.
Giluminio atliekyno Lietuvoje projekto paruošiamieji darbai pradėti 2002-aisiais. Tuomet Lietuvos geologijos tarnyba atliko pirminį visos šalies teritorijos vertinimą. Jo metu buvo nustatyta ir patvirtinta, kad Lietuvos teritorijoje esama geologinių formacijų, tinkamų įrengti giluminį atliekyną.
Vyriausybės sprendimu nuo 2019 m. Ignalinos AE tapo atsakinga už ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno įrengimo projekto vykdymą. Įmonė pagal Vyriausybės patvirtintą radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programą yra atsakinga už ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymą, kad panaudotas branduolinius kuras kartu su ilgaamžėmis radioaktyviosiomis atliekomis bus padėtas giluminiame radioaktyviųjų atliekų atliekyne.
Planuojama, kad Lietuvoje giluminis atliekynas bus pastatytas ir pradedamas naudoti 2068-aisiais.