Kaip turėtų keistis Darbo partija?
Iki šiol visas vadžias savo rankose turėjusį V. Uspaskichą pakeisti ketinantis A. Mazuronis sako, kad pasibaigus buvusio partijos pirmininko erai, partijos veikimo modelis privalo keistis, nes individualios politikos laikai eina į pabaigą.
„Partijoje turi susiformuoti stipri komanda, o jos pirmininkas privalo turėti daugiau pavaduotojų iš regionų. Įsivaizduoju, kad kiekvienas regionas galėtų turėti po partijos pirmininko pavaduotoją, kuris atstovautų prezidiume, dalyvautų sprendimų priėmime. Tik subūrus stiprią, vieningą ir dirbančią komandą, galime toliau sėkmingai funkcionuoti. Manau, tai vienintelis kelias, kuriuo turi eiti partija, norėdama išgyventi po pirmininko atsistatydinimo“, – Delfi transliuotoje diskusijoje sakė Seimo pirmininkės pavaduotojas.
Kad regionuose dirbantys partijos atstovai privalo būti labiau girdimi, pritaria ir M. Velička. Vadovaujant jam, partijos valdymas būtų skirstomas į apskritis, kurios turėtų po savo atstovą partijos valdyboje. Tačiau politikas nemano, kad regionų lyderiai turėtų būti Seimo nariai.
„Lyderis jokiais būdais negali būti parlamentaras. Dabar kuravimo sritys sudėliotos pagal tai, kiek mes turime Seimo narių. Tai turi keistis – lyderis privalo turėti autoritetą apskrityje, gebėti suburti žmones, tinkamai formuluoti ir spręsti problemas. Manau, toks atstovavimas leis žmonėms pasijusti svarbiais organizacijos nariais ir įgyvendinti savo ir partijos siekius“, – teigė diskusijos dalyvis.
Ne paslaptis, kad Darbo partiją per jos gyvavimą yra purtę įvairūs skandalai, teisminiai procesai, vieši narių pasisakymai, nesutampantys su partijos vertybėmis. A. Gedvilo pasiteiravus, ar šis nesiruoštų keisti partijos pavadinimo, kaip tai yra dariusios kitos partijos, kurios visuomenėje ne visada yra prisimenamos tik iš gerosios pusės, Seimo narys tikino tokio varianto nesvarstantis.
„Nuo pat pradžių buvau su partija ir mačiau tiek jos pakilimus, tiek ir nuosmukius. Tačiau mes visada išlikome stiprūs, o mūsų pavadinimas yra glaudžiai susijęs su darbštumu, kurį buvęs lyderis puikiai demonstravo diskusijų, debatų metu ar bendraudamas su rinkėjais. Tad keisti pavadinimo dėl praeityje partijai mestų kaltinimų, kurie galiausiai nebuvo įrodyti, tikrai nereikia“, – neabejojo kandidatas į Darbo partijos pirmininko postą.
Keisti pavadinimo reikalo nemato ir A. Mazuronis, kurio teigimu, Darbo partijos ženklas yra vienas stipriausių Lietuvoje iš visų politinių jėgų, o tai pripažįsta ne tik politologai, bet ir tie politinio pasaulio vertintojai, kurie visiškai nesimpatizuoja partijai. Tokios pačios nuomonės laikosi ir M. Velička.
Iššūkiai Lietuvai
Greta tradicinių vertybių, kuriomis vadovaujasi Darbo partija, pasak A. Mazuronio, būtina kalbėti ir apie ekonominius ir socioekonominius veiksnius, kurie šiai dienai yra didžiausia problema Lietuvoje.
„Mes matome energetikos, degalų, šildymo, maisto kainų šuolius. Lietuva tampa viena iš brangiausių gyventi šalių Europoje. Tai yra problema, kuri turi tapti pagrindiniu prioritetu ne tik mūsų partijos, bet ir visos politikos darbotvarkėje. Tad mes turime grįžti prie sociaekonominės programos, kuri privalo tapti dar viena Darbo partijos vertybe ir tikslu“, – sakė A. Mazuronis.
M. Velička pripažįsta, kad per pastaruosius metus kalbėti apie sociologinius ir ekonominius dalykus partija neturėjo galimybės, tačiau valdančiųjų primesta dienotvarkė sujudino partiją ir ši privalėjo atstovė tai, kas prieštarauja jos vertybėms.
„Turėjome reaguoti į partnerystės įstatymą, narkotikų dekriminalizavimą, Stambulo konvenciją. Tačiau tai labai gerai mobilizavo partijos narius ir galiu pasakyti, kad per 20 metų mes tikrai nesuliberalėjome, esame ta pati tradicinių pažiūrų partija, kuriai šeima yra vienas iš prioritetų“, – teigė diskusijos dalyvis.
Kaip didžiausią dabartinės valdžios minusą, A. Gedvilas įvardija valdančiųjų atitrūkimą nuo visuomenės poreikių.
„Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistema baigia sugriūti, nes politikai priima sprendimus tose vietose, kurių visiškai neišmano. Turime daugiau remtis specialistais ir jų įžvalgomis, o ne vadovautis kažkieno asmenine nuomone“, – svarstė vienas iš kandidatų į Darbo partijos pirmininko pareigas.
Kuro akcizų mažinimas, PVM lengvatos visoms šildymo rūšims ir maisto produktams, A. Mazuronio nuomone, yra tie veiksniai, kurie padėtų išgyventi neišvengiamai artėjančią ekonominę krizę. Deja, tokios iniciatyvos, pasak jo, tik dėl valdantiesiems suprantamų priežasčių yra atmetamos.
„Dabar yra kalbama apie kompensacijas, tačiau tai yra bėgimas paskui pasekmes, o tai nėra sisteminis požiūris į valstybės gerovę. Tai lengvabūdiška politika, kuri neverčia mąstyti – pinigų yra, tai padalinsiu. Žinoma, dabar nėra kur dingti ir kompensavimas yra suprantamas, tačiau iki tol reikėjo dirbti, identifikuoti ir ruoštis artėjančioms grėsmėms bei iššūkiams“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Šiuo metu viena opiausių ir pastarosiomis savaitės aptarinėjamų temų – elektros rinkos liberalizavimo spragos. Nepasitikėjimas tiekėjais, kylančios elektros kainos gyventojus varo į neviltį, todėl šiai dienai M. Veličkos nuomone, reikėtų stabdyti trečiąjį tiekėjo pasirinkimo etapą.
„Buvo padaryta klaidų pasirašinėjant ES direktyvas. Ar teisinga buvo leisti bet kam, susimetus po 100 tūkst. eurų, tapti elektros tiekėju? Tikrai ne. Tad dabar turime eliminuoti elektros perpardavinėtojus ir pasilikti prie generuojančių tiekėjų. Kas liečia atsinaujinančius energijos šaltinius, finansavimą, kuris ateina iš ES pinigų – reikėtų didinti valstybės sąskaitą arba derėtis dėl 80-90 proc. kompensacijų gyventojams įsirengti saulės elektrines. Vietoje to, kad dabar išleidžiame milijardą kompensacijoms už energiją, galėjome tuos pinigus paskirti atsinaujinančių energijos šaltinių infrastruktūros gerinimui“, – teigė diskusijos dalyvis.
Tuo metu A. Gedvilas negailėjo kritikos Užsienio reikalų ministerijai sprendžiant ir komunikuojant Kaliningrado tranzito ir Taivano diplomatinės atstovybės pavadinimo klausimus.
„Kartais susidaro toks jausmas, kad tai yra veikimas prieš Lietuvos žmones. Faktas, kad priimti sprendimai buvo iš nežinojimo ir net nesusitarus su ES. Žinoma, pasakyti vieną stebuklingą receptą, kaip reikėjo elgtis, yra sudėtinga, tačiau pirmiausia reikėjo pasverti šalies interesus, t. y. kokios bus to pasekmės ir kaip tai paveiks mūsų valstybę“, – sakė Seimo narys.
Požiūris į jaunimą ir pirmieji darbai
Diskusijoje dalyvavę kandidatai į Darbo partijos pirmininko pareigas sulaukė klausimų ir iš partijos narių, kuriuos labiausiai domino priemonės, kurių imtųsi kandidatai, siekdami į Darbo partiją pritraukti jaunus žmones.
„Turime atgaivinti „Jaunimo organizaciją DARBAS“, kuri veikė labai aktyviai ir vienu metu buvo didžiausia jaunimo organizacija Lietuvoje. Tikiu, kad su naujos partijos vadovybės atėjimu atpūs ir nauji vėjai, ir mes vėl atgaivinsime šią organizaciją, kuri į politiką atvedė ne vieną mūsų partijos žmogų“, – kalbėjo A. Mazuronis.
A. Gedvilo nuomone, pats laikas jauniems žmonėms suteikti daugiau galimybių politinėje arenoje.
„Turime gerų pavyzdžių jaunimo tarpe, žmonių, kurie nebijo imtis iniciatyvų. Manau, galime surasti ir daugiau jaunimo, kurie taptų lyderiais, ateitų į valdžią ir galėtų priimti reikalingus sprendimus šaliai“, – sakė vienas iš Darbo partijos įkūrėjų.
M. Veličkos teigimu, didelių vilčių į tik universitetą baigusį žmogų partija dėti neturėtų, mat šiuolaikinis jaunimas yra gana apolitiškas.
„Galbūt būsiu pragmatiškas, bet pasakysiu, kad jaunas žmogus nėra mūsų rėmėjas ir rinkėjas. Taip, su jaunimu reikia bendrauti, tačiau į jaunimą aš labiau žiūrėčiau kaip į jauną šeimą, t. y. 30-40 metų žmonės, kuriuos mes galime pritraukti per ekonominius ir socialinius reikalus“, – teigė politikas.
Ne mažiau Darbo partijos narius domino ir pirmieji darbai, kurių imtųsi kandidatai, užėmę partijos pirmininko poziciją. A. Gedvilas akcentavo frakcijos darbo efektyvinimą ir glaudesnį darbą su partijos skyriais, A. Mazuronis – tinkamą pasiruošimą artėjantiems savivaldos rinkimams, t. y. aiškios rinkiminio štabo struktūros formavimą, stiprių kandidatų į merus paieškas, o M. Velička – frakcijos stiprinimą, darbą sprendžiant energetikos klausimus, pasirengimą rinkimams ir motyvacinės sistemos partijos skyriams pristatymą.