Švietimo mainų paramos fondo, kuris įgyvendina projektą „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“ (Study in Lithuania), direktorė Daiva Šutinytė sako, kad aukštųjų mokyklų potencialas galėtų būti išnaudojamas dar labiau pritraukiant jaunuolius iš užsienio studijuoti labiausiai trūkstamas specialybes. O štai Vydūnas Trapinskas, „Investuok Lietuvoje“ užsienio talentų plėtros programos „Work in Lithuania“ vadovas, dalijasi gerąja užsienio patirtimi, kaip pritraukiama kvalifikuota darbo jėga į aukštą pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius ir kokie sprendimai yra aktualūs Lietuvai jau šiandien.
Studentų Lietuvoje mažėja sparčiau nei atvyksta studijuoti
Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis (svis.smm.lt), vien tik per pastarąjį dešimtmetį dėl demografinių pokyčių Lietuvoje universitetuose ir kolegijose studentų skaičius sumažėjo daugiau nei 30%. Todėl iš užsienio atvykstantys į Lietuvą studijuoti studentai šiuo metu švietimo institucijoms suteikia impulsą kokybiškai atnaujinti ar kurti naujas programas, plėtoti tarptautiškumą, o gyventi šalyje likę absolventai gali sėkmingai spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumo klausimą.
„Tačiau lyginant, kokiu tempu mažėja studentų skaičius Lietuvoje, užsienio studentų skaičius auga gana lėtai, – pastebi V. Trapinskas ir dalijasi ateities prognoze: – Iki 2032 m. Lietuvoje numatomas 9% darbo jėgos mažėjimas, todėl labai svarbu atvykstančius asmenis integruotis į darbo rinką, užtikrinti, kad atvykusieji studentai norėtų dirbti Lietuvai aktualiuose sektoriuose“.
Tiesa, nors ir pamažu, tačiau atvykstančių studijuoti į Lietuvą skaičiai auga, 2010–2011 mokslo metais Lietuvoje studijavo 1 304 užsienio studentai (Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis – svis.smm.lt). Dauguma jų buvo iš Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos ir Ukrainos. Iš kitų šalių studentų buvo arba vienetai (iki 10) arba skaičiuojami dešimtimis, bet ne šimtais.
O jau 2022–2023 mokslo metais Lietuvoje studijavo 10 641 studentas iš užsienio. Dauguma jų yra iš Ukrainos ir Baltarusijos, tačiau daugėja studentų ir iš kitų šalių. Štai tokia statistika: iš Indijos – 860, Vokietijos – 571, Švedijos – 470, Izraelio – 458, Nigerijos – 439, Rusijos – 383, Turkijos – 248, Azerbaidžano – 239, Kazachstano – 239, Kamerūno – 214, Pakistano – 197, Kinijos – 147, Sakartvelo – 146, Latvijos – 106.
V. Trapinskas atkreipia dėmesį, kad nors tarptautiniai studentai yra itin svarbūs Lietuvos ekonomikai ir švietimo sistemai, tačiau reiktų į jų pritraukimą žiūrėti žymiai plačiau: ir iš demografinės bei žmogiškųjų išteklių pusės, ir iš tautinės įvairovės konteksto.
„Tautinė įvairovė užtikrina atvirumą pasauliui ir leidžia geriau pažinti kitas rinkas ir, tikslingai siekiant, gali sukurti didelę ekonominę vertę“, – įsitikinęs jis.
Studentai iš Rytų partnerystės šalių tampa Lietuvos „ambasadoriais“
Švietimo mainų paramos fondo direktorė D. Šutinytė, kalbėdama apie užsienio studentų pritraukimo svarbą, pastebi, jog tarptautiškumas aukštajame moksle yra naudingas tiek Lietuvai, tiek toms šalims, ypač Rytų partnerystės, iš kurių jie atvyksta čia studijuoti.
„Kiekvienai šaliai svarbu būti atvirai, jei ši nori parodyti savo valstybės privalumus ir pasiekimus. Ne mažiau svarbu priimti kitaip augintus, kitaip mąstančius, kitų pažiūrų žmones. Tai plečia ir mūsų šalies žmonių akiratį, o tiems, kurie dirba, mokosi, kuria kartu – atneša naują matymą“, – teigia D. Šutinytė.
Pasak pašnekovės, užsienio studentai keičia ir mūsų aukštąsias mokyklas: „Jų priėmimas atneša tam tikrų įsipareigojimų, verčia permąstyti įpročius ir priimti sprendimus, kurie skatina aukštąsias mokyklas tobulėti, kurti naujas programas.“
D. Šutinytė pastebi, kad gyvendami ir studijuodami Lietuvoje, užsienio studentai ne tik įneša bendruomenėms naujų idėjų, bet ir patys susipažįsta su mūsų pažiūromis, su mūsų gyvenimo būdu ir keičiasi patys. Studijas baigusieji į savo gimtinę grįžta išsilavinę, su kultūrinio pokyčio žyme. Tai ypač svarbu Rytų kaimynystės šalims.
Galėtų studijuoti daugiau, tačiau dar svarbiau – ką
Anot pašnekovės, šiandien aukštųjų mokyklų galimybės ir potencialas dar nėra išnaudoti – Lietuvoje tikrai galėtų studijuoti daugiau jaunuolių iš užsienio.
Tiesa, aukštosios mokyklos labai aktyviai veikia siekdamos pritraukti kuo daugiau gabių užsienio studentų.
„Švietimo mainų paramos fondo vykdyta Lietuvoje aukštosiose mokyklose (universitetuose ir kolegijose) studijuojančių užsienio studentų apklausa 2022 m. rugsėjo–2023 m. sausio mėn. atskleidė, kad dauguma studentų pirminės informacijos ieškojo aukštųjų mokyklų tinklapiuose – tokių buvo net 78,0%. Vadinasi, ir aukštosios mokyklos, ir portalas Studyin.lt sklaidą atlieka puikiai“, – pastebi D. Šutinytė.
Užsienio studentų nuomonę apie studijas Lietuvoje ir nešamą ekonominę naudą šaliai galima rasti projekto „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“ svetainėje ČIA.
Švietimo mainų paramos fondo direktorė D. Šutinytė džiaugiasi, kad ir apklausos duomenys patvirtina, jog užsienio studentai Lietuvoje jaučiasi gerai: „Vertindami studijas Lietuvoje pagal įvairius kriterijus, aukščiausią vertinimo vidurkį studentai suteikė dėstytojų geranoriškumui studentų atžvilgiu. Taip pat gerai vertintas dėstytojų tolerantiškumas kitoms kultūroms, aukšta įgytų žinių ir įgūdžių kokybė.“ Ji taip pat sako, kad pritraukiant studentus yra svarbus ir ambasadorystės momentas: „Žmonės, kurie buvo patenkinti studijomis Lietuvoje, vėliau paskatina ir kitus iš savo aplinkos studijuoti būtent čia.
Kalbėdama apie aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą su darbdaviais, D. Šutinytė sako jog reiktų susitarti, kurias studijų kryptis vertėtų populiarinti labiau, kad jas baigę studentai galėtų čia pasilikti ir užpildyti trūkstamų darbuotojų nišą.
Būtina sutarti dėl prioritetų
„Investuok Lietuvoje“ užsienio talentų plėtros programos „Work in Lithuania“ vadovas V. Trapinskas sako, kad iš Švietimo mainų paramos fondo atliktos apklausos aiškėja, kad rinkdamiesi studijas Lietuvoje, studentai daug dėmesio kreipia į studijų programų aktualumą rinkos poreikiams, o švietimo institucijos sugeba gana greitai atnaujinti studijų turinį.
„Taip pat svarbu, kad esame saugi Europos Sąjungos šalis, suteikianti galimybių keliauti, – apie prioritetus, nulemiančius studijų pasirinkimo šalį, kalba pašnekovas. – Tačiau atvykstančių studentų skaičiai vis dar yra santykinai maži. Todėl svarbu ir toliau gerinti studijų kokybę, didinti tarptautinį švietimo institucijų pripažinimą, lengvinti studentų atvykimo ir įsidarbinimo galimybes Lietuvoje“, – įsitikinęs V. Trapinskas.
Pavyzdžiui, Lietuvai tikslinėse studijų srityse (informacinės ir ryšių technologijos, inžinerija, gyvybės mokslai) studijuoja kiek mažiau nei 20% visų tarptautinių studentų. Tačiau būtent šiose srityse siekiama kurti naujas aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, šiose srityse daugiau įmonių bendrauja anglų kalba ir gali įdarbinti užsienio piliečius ar pasiūlyti jiems praktiką.“
Gerieji pavyzdžiai kaip paskata keistis
Kalbėdamas apie geruosius pavyzdžius, iš kurių patirties pritraukiant užsienio studentus galėtų semtis ir Lietuva, pašnekovas pateikia Kanados pavyzdį:
„Šioje šalyje per pastaruosius 10 metų tarptautinių studentų skaičius išaugo beveik 200 proc. (nuo 274 tūkst. iki 807 tūkst.) Tai kryptingas ir bendras švietimo, ekonomikos, užimtumo ir migracijos politikų rezultatas.“
Jis teigia, kas siekiant apčiuopiamo rezultato, visoms esminėms politikos sritims sutarus dėl bendros strategijos, sprendžiamos tokios problemos, kaip švietimo finansavimas, vietinių gyventojų senėjimo iššūkiai, darbuotojų ir kompetencijų trūkumas, šalies konkurencingumas pasauliniu mastu.
„Kanada planuoja ir aktyviai siekia, kad atvykę studentai ne tik liktų dirbti šalyje, bet ir turėtų aiškių perspektyvų tapti nuolatiniais gyventojais drauge su savo šeimomis. Planuojama, kad 2041 m. imigrantai šioje šalyje sudarys apie 29,1%–34% visų gyventojų. 2016–2021 m. Kanados darbo jėga augo, nes 4/5 šio augimo sudarė imigrantai“, – dalijasi skaičiais V. Trapinskas.