Atsirado galimybės, didėjo poreikis
Laidos vedėja G. Raibytė-Aleksa teiraujasi, kodėl anksčiau buvo griežtai reikalaujama išjungti internetą ar įsijungti skrydžio režimą keliaujant lėktuvu, o šiandien dalis oro linijų netgi siūlo naudojimosi internetu pasiūlymus.
„Bitė Lietuva“ produktų vadovas Eligijus Rakickas pasakoja, jog mobilūs ryšio tinklai atsirado kiek vėliau, negu lėktuvai ir jų navigacinės bei oro saugumo sistemos, todėl jų tarpusavio sąveika nebuvo aiški. Norėdamos užtikrinti maksimalų saugumą, lėktuvų kompanijos ir oro linijos rekomendavo keleiviams nesinaudoti internetu skrydžių metu.
Keičiantis tiek lėktuvų, tiek ryšio technologijoms buvo atlikta daug bandymų, kurie patvirtino, kad naudojimasis mobilaus ryšio technologijomis skrydžių metu yra saugus.
„Žmonės daug keliauja ir lėktuvuose praleidžia kur kas daugiau laiko nei prieš kelis dešimtmečius, todėl su pokyčiais atsirado ir didesnis poreikis naudotis internetu lėktuve. Reaguojant į tai, avialinijos ir lėktuvų kompanijos pradėjo klientams siūlyti nemokamai arba už tam tikrą mokestį skrydžio metu naudotis internetu“, – sako E. Rakickas.
Interneto technologijos lėktuvuose
Pašnekovo teigimu, technologija, pagal kurią veikia internetas lėktuvuose, yra dvejopa. Viena technologija yra paremta lėktuve įdiegtu atsakikliu, kuris interneto ryšio signalą priima iš ore esančio palydovo. Pagal kitą technologiją lėktuvas priima interneto ryšio signalus iš žemyninėje dalyje įrengtų bokštų.
„Šios dvi technologijos skiriasi tuo, kad skrendant ne žemynine dalimi – virš jūrų, vandenynų – palydovo signalas yra kiek lėtesnis, todėl dažniau susiduriama su tam tikrais trikdžiais, pavyzdžiui, žiūrint filmą. Tuo tarpu skrendant žemynine dalimi, kur yra daug geriau išvystytas ryšio tinklas, užtikrinama gerokai didesnė greitaveika, kuri leidžia tiek įgulai, tiek lėktuvo keleiviams naudotis internetu“, – teigia „Bitės“ produktų vadovas.
Anot E. Rakicko, šiai dienai skrendant virš žemyninės dalies Europos ekonominės erdvės šalyse yra naudojamas 4G internetas, kuris lėktuvuose pasiekia apie 75 megabitus per sekundę.
Visoje Europoje įrengta apie tris šimtus skirtingų interneto signalus lėktuvams siunčiančių bokštų. Dalis bokštų stovi Baltijos valstybėse ir juos aptarnauja „Bitė Lietuva“, kuri kartu su „Europos aviacijos tinklu“ (EAN) teikia interneto ryšį skrendantiems Baltijos šalių oro erdvėje.
Kas laukia ateityje?
G. Raibytė-Aleksa pastebi, kad prieš kurį laiką žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie galimybę lėktuvuose naudotis 5G internetu. Tačiau, anot E. Rakicko, tai buvo labiau teisinė Europos komisijos nutartis: kad ateityje, tobulėjant technologijoms, lėktuvai galės priimti nuo žemės siunčiamą 5G interneto ryšį.
„Manau, kad dabar esame tokiame technologijų tobulėjimo etape, jog užtruks metus kitus, kol 5G technologija vienokiu ar kitokiu būdu atsiras šioje srityje“, – sako „Bitė Lietuva“ produktų vadovas.
5G suteiks dar geresnę ir greitesnę interneto ryšio prieigą lėktuvuose, tačiau ar 5G ryšys lėktuvuose bus saugus? Pašnekovas vienareikšmiškai tikina, kad – taip.
„Lėktuvai yra laikomi saugiausiomis transporto priemonėmis. Jiems taikomi įvairūs reguliavimai ir reikalavimai, todėl klausimas, ar lėktuvuose įdiegti 5G, sprendžiamas tikrai ne biurokratų koridoriuose. Tik įvertinus visus galimus teigiamus ir neigiamus efektus, bei įsitikinus, kad 5G ryšys visiškai nekenkia skrydžių saugumui, ši technologija lėktuvuose bus įgalinta“, – teigia jis.