Greitai pasirodysiančiame dokumentiniame filme „Pakalbėkime apie tvarumą“ filmo kūrėjai tarp daugybės tvarumo temų analizuoja ir tekstilės taršos įtaką mūsų aplinkai bei aiškinasi, kokie yra galimi sprendimo būdai. Juolab, kad gerėjant pragyvenimo lygiui išsivysčiusiose šalyse bei pingant tekstilės gaminiams, greitos mados industrija tik auga, kartu gilindama klimato krizės padarinius.
Tekstilės pramonės problemos: nuo vandens sąnaudų, iki mikroplastiko atliekų
Statista.com duomenimis, per pastaruosius dvidešimt metų, tekstilės gamyba išaugo dvigubai – dar 2000-aisiais buvo pagaminta 58 milijonai tonų per metus, o 2020-aisiais – jau 109 tonos. Paradoksalu tai, kad kone tiek pat tekstilės yra išmetama – anot Earth.org, apie 92 milijonai tonų tekstilės atsiduria sąvartynuose.
Augantys gamybos kiekiai sukelia daugybę problemų – tekstilės gamybai naudojamos taršios cheminės medžiagos bei tai pareikalauja didžiulio kiekio energijos, o gamybos metu susidarę chemikalai ir mikroplastikas patenka į vandens telkinius ir aplinką. Taip pat, tekstilės pramonė atsakinga už apie 10% viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų – o tai yra daugiau nei tarptautiniai skrydžiai ir jūrų laivyba kartu sudėjus.
Dar viena problema – vandens sąnaudos gamybai. Anot Europos Sąjungos skelbiamų duomenų, kad būtų pagaminta vieni medvilniniai maškinėliai, sunaudojama apie 2700 litrų vandens. Kaip teigė filmo „Pakalbėkime apie tvarumą“ prodiuseris Erikas Kundreckas, tekstilės industrija dažnai pasislepia už estetikos fasado, o jos sukuriamos problemas užmaskuojamos. „Europos Sąjunga, kaip viena iš didžiausių tekstilės pramonės rinkų pasaulyje, turi didelį vaidmenį sprendžiant šią problemą, o tvarios mados plėtojimas ir pakartotinio panaudojimo skatinimas yra sprendimų priešakyje, kam filme ir skiriame ypatingą dėmesį”, – kalbėjo E. Kundreckas.
Dėvėti rūbai – tiek tvariai madai, tiek cemento gamybos kurui
Požiūris į dėvėtų drabužių parduotuves keičiasi. „Prieš 25 metus pirkėjus dėvėti rūbai viliodavo dėl kainos ir kokybės, o dabar vis daugiau žmonių, ypač jaunų, renkasi mūsų prekes dėl tvarumo ir išskirtinio, vintažinio stiliaus“, – kalbėjo „Humana“ grupės teisės ir bendrųjų reikalų direktorė Gitana Mitrulevičiūtė.
Ji teigia, kad kasmet Europos Sąjungoje išmetama beveik 6 milijonai tonų tekstilės atliekų ir kiek daugiau nei 2 milijonai tonų iš jų yra surenkama. „Vilniaus pakraštyje įrengtame „Humanos“ drabužių rūšiavimo centre, per metus išrūšiuojama 28 tūkstančiai tonų drabužių ir daiktų“, – kalbėjo G. Mitrulevičiūtė, pabrėždama, kad įmonė šiandien drąsiai gali sakyti, kad jos veikla atitinka Europos Sąjungos Žaliąjį kursą.
„Humana“ rūšiavimo centro direktoriaus Egidijaus Šivicko teigimu, apie 70% išmetamų drabužių yra tinkami pakartotiniam dėvėjimui. „Šie drabužiai yra vežami į parduotuves, o 23% išmetamų drabužių gali būti perdirbti į kitus tekstilės gaminius. Likę 6-7% atliekų nebegali būti panaudojami ir perdirbami, tad jie yra deginami energijai išgauti, o šiuo metu planuojama šias atliekas smulkinti ir tiekti kaip kurą cemento gamybai“, – kalbėjo E. Šivickas.
Filmo „Pakalbėkime apie tvarumą“ kūrybinės komandos teigimu, vis daugiau žmonių sužino apie tekstilės taršą ir tvarios mados svarbą, todėl tuo pačiu didėja spaudimas pramonei keisti savo praktikas ir gaminti tvariau, o politiniu lygmeniu – atsiranda nauji tvarumo reikalavimai gamintojams.
Daugiau apie šios problemos sprendimo būdus – dokumentiniame filme „Pakalbėkime apie tvarumą“ žiūrovai galės sužinoti jau greitai.