Derybose dėl Daugiametės finansinės programos yra trys neginčijamos ir Lietuvai vienodai reikšmingos sritys: Sanglaudos fondų investicijos į regionus, tiesioginių išmokų sulyginimas ES žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas. Nė vienos iš jų negalime aukoti dėl kitos.
ES paramos nauda pasiekia kiekvieną Lietuvos gyventoją: iš ES fondų lėšų šalyje vykdoma renovacija, kelių priežiūra, atnaujinamos gydymo, ugdymo įstaigos, tvarkomos viešosios erdvės. Europos Sąjunga siekia, kad gyventume žaliau, mažiau teršdami ir racionaliau naudodami žaliavas, jas perdirbdami. Kiekvienas sutiksite, kad šie siekiai svarbūs, tačiau ne mažiau svarbus ir gyventojų komfortas, gyvenimo kokybė ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose.
Lietuvai iš Sanglaudos fondo 2021–2027 m. laikotarpiu atiteks 1,645 mlrd. eurų parama regioninei politikai. Svarbu lėšas ne tik iškovoti, bet ir racionaliai paskirstyti bei panaudoti.
Įspūdinga parama
2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programa pradėjo naują ES investicijų etapą Lietuvoje.
2022 m. balandžio 22 d. Europos Komisija patvirtino pagrindinį šio programavimo laikotarpio strateginį dokumentą – Partnerystės sutartį Lietuvai. Pagal šią sutartį Lietuva numato investuoti 6,4 mlrd. eurų šaliai skirtų ES lėšų bei papildomai prisidėti 1,7 mlrd. eurų nacionalinėmis lėšomis. Bendra ES investicijų vertė sieks 8 mlrd. eurų.
Parama šiam laikotarpiui yra 1,7 mlrd. eurų didesnė nei 2014–2020 m. biudžete. Už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą Lietuvai sugrįš 4 eurai ES paramos.
Partnerystės sutartis sudaryta 2021 m.sausio 1 d.–2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui. Pagal ją numatoma skirti: 1156 mln. eurų energetikai, 990 mln. eurųtransportui, 828 mln. eurų regionams, 709 mln. eurų socialinei sričiai, 947 mln. eurų aplinkai ir klimato kaitai, 650 mln. eurų mokslui ir inovacijoms, 542 mln. eurų švietimui, 531 mln. eurų sveikatai, 535 mln. eurų verslui, 154 mln.eurų skaitmeninimui, 126 mln. eurų kultūrai.
Regionams išsaugojo 2 mlrd. eurų
Sanglaudos politika vykdoma skiriant ES fondų lėšas šalims, kurių bendrasis vidaus produktas yra mažesnis nei ES vidurkis, siekiant sumažinti jų atsilikimą nuo turtingesnių regionų.
Kaip žinia, Vilnius gerokai lenkia likusias Lietuvos savivaldybes pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, ir ši statistika gerokai iškreipia bendrą visos Lietuvos BVP statistiką ES kontekste. Dėl to kilo grėsmė, kad 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu ES parama Lietuvai galėjo smarkiai sumažėti.
Matydamas šią grėsmę, LVŽS deleguotas Europos Parlamento narys Bronis Ropė, bendradarbiaudamas su tuometine LVŽS Vyriausybe, dar praėjusią kadenciją pasiekė, kad Lietuva ES būtų traktuojama ne kaip vienas, o kaip du atskiri statistiniai regionai – Sostinės regionas (Vilniaus apskritis, 130 proc. ES BVP vidurkio) bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas (likusios 9 apskritys, 70 proc. ES BVP vidurkio).
Tokiu būdu 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuvai teks ne 4 mlrd. eurų ES investicijų, kaip būtų buvę nieko nedarant, o 6,4 mlrd. eurų. Padalinus Lietuvą į du regionus, pavyko išsaugoti net 2 mlrd. eurų.
Vis dėlto ES paramos „pyrago“ dalybos pačioje Lietuvoje ne visuomet yra sąžiningos. 2021 m. iš skurdesnių regionų mėginta atimti ir permesti į turtingesnį Sostinės regioną 700 milijonų eurų paramos. Šiuos I. Šimonytės vyriausybės planus sužlugdė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių inicijuota peticija, kurią Europos Parlamentui pateikė Vaida Pranarauskaitė. 2022 m. Europos Komisija su Lietuvos Vyriausybe pasiekė kompromisą ir į Sostinės regioną perkels tik 363,88 mln. eurų. 314,9 mln. eurų liko Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui.
Bėdų pilnas vežimas
Skiriamos didžiulės ES lėšos atrodo įspūdingai, tačiau ar šie pinigai pasiekia regionuose gyvenančius žmones? Ar skiriame šias investicijas tam, kad regionuose išsaugotume darbo vietas ir kurtume naujas, teiktume apčiuopiamą vertę gyventojams? O čia bėdų nors vežimu vežk.
Regionai negali savarankiškai planuoti ES investicijų. Savivaldybės, kurioms buvo žadėta leisti pačioms apibrėžti realius poreikius, yra priverstos įgyvendinti ne tuos projektus, kurie joms reikalingiausi, o investicijas nukreipti ten, kur nusprendė ministerijos. Dėl jų neveiklumo, neparengtų arba stabdomų dokumentų ES investicijos apskritai nepasiekia regionų. Per trejus metus regionuose nebuvo pradėtas nė vienas investicinis projektas.
Praėjusią kadenciją priimtame Regioninės plėtros įstatyme buvo numatyta, kad regionamsturi būti skiriama 30 procentų europinių investicinių lėšų. Tačiau šio įsipareigojimo dabartiniai valdantieji nesilaiko.
Pagal Tūkstantmečio mokyklos programą, kurią ekspertai išvadino parodija, ugdymo įstaigas kol kas pasiekė tik 28 mln. eurų iš suplanuotų europinių 228 mln. eurų.
Sveikatos centrų regionuose steigimo idėja – projektas rūke: niekas nežino, kam, už ką ir kiek bus skiriama lėšų iš žadamų 800 mln. eurų. Galiausiai triukšmingai pradėta programa tyliai stabdoma. Be to, dabartinė Vyriausybė brangios medicinos įrangos atnaujinimui nesuplanavo jokių pinigų.
Iki šiol neregėto dydžio ūkininkų protestas sostinėje parodė, kokio masto problemas gali sukurti nacionalinė valdžia.
Žemės ūkis – strateginė šaka
Žemės ūkiui Europos Sąjunga skiria net 35 proc. lėšų iš savo biudžeto. Šį rudenį prasidės diskusijos ir naujos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rengimas, kuri įsigalios po 2027 metų. Mūsų šalies strateginis tikslas – kad Lietuvos ir kitų šalių ūkininkai, kurie prisijungė prie bendrijos vėliau, gautų tokio paties dydžio tiesiogines išmokas kaip prancūzai, danai ar belgai.
Žemdirbiai neleis sumeluoti, kad nesąžiningai mažų tiesioginių išmokų problema ES biurokratų gėdingai vilkinama jau antrą dešimtmetį. Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų. Tai yra nelygios konkurencijos sąlygos, tuo tarpu reikalavimai visiems identiški.
Be abejo, tam reikalingi ir protingi nacionaliniai sprendimai, Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimas su siūlymus teikiančiais žemdirbiais. Apmaudu, kad nors Europos Parlamente mūsų atstovas Bronis Ropė įdėjo daug pastangų, kad būtų priimti Lietuvai naudingi sprendimai, Žemės ūkio ministerija nesugeba jų veiksmingai išnaudoti. Ūkininkų protestai Vilniuje parodė, kad lygiaverčio dialogo nėra.
Pieno, ekologiškų produktų ir kiti sektoriai traukiasi akyse, ūkininkai griebiasi už galvų girdėdami ketinimus juos apkrauti naujais mokesčiais. Strateginį žemės ūkio planą, numatantį, kaip Lietuva panaudos ES lėšas, Žemės ūkio ministerija parengė itin menkai įsiklausydama į tikrųjų šios paramos gavėjų – žemės ūkio praktikų – siūlymus. Ar norime, kad Lietuvoje neliktų lietuviško maisto?
Žemės ūkis turi tapti strateginiu sektoriumi, nes apsirūpinimas maistu – valstybės saugumo garantas. Valstybė privalo užtikrinti, kad maistas būtų įperkamas, todėl ir pateikiau siūlymą mažinti PVM iki 9 proc. būtiniausiems maisto produktams.
Tikslas – saugiai uždaryti Ignalinos AE
Galutinė Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo data lieka nepakitusi – 2038 m. Reaktoriaus demontavimo darbai, kai panaudoto kuro rinklės jau bus patalpintos į giluminį atliekyną, kur bus laikomos 1000 metų, bus užbaigti 2067 m. Eksploatavimo nutraukimo darbai didžiąja dalimi (86 proc.) yra finansuojami ES lėšomis. Likusi dalis atkeliauja iš valstybės biudžeto, įmonės investicinės veiklos, išmontuotos įrangos, medžiagų pardavimo ir kt.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymui 2003–2013 m. ES skyrė 837,4 mln. eurų, 2014–2020 m. – 450 mln. eurų, o 2021–2027 m. – 490 mln. eurų.
Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria Ignalinos AE vadovai, yra RBMK-1500 reaktorių išmontavimas, nes pasaulyje nėra sukurtų ir praktiškai išbandytų technologijų. Be to, reaktorių išmontavimo darbams reikės panaudoti nuotolinio valdymo įrangą, nes didelė radiacija riboja galimybes žmonėms fiziškai atlikti šiuos darbus. Taigi, šiuo metu Ignalinos AE vykdo tris pavojingiausių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūros projektus.
Svarbu pabrėžti, kad siekdami gauti ES finansavimą, negalime prisiimti nepasvertų ir gyventojams, tarp jų ir žemdirbiams, nepakeliamų įsipareigojimų, pavyzdžiui, įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.
Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos