O 2023 m. lapkričio 20 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413 ( RED III arba Direktyva III)[1]. Viename iš direktyvos straipsnių numatoma, kad nuo 2024 m. vasario 21 d. atsinaujinanti energetika turi būti vertinama aukštesniu prioritetu nei natūralių buveinių laukinės faunos ir floros apsauga, vandens politika, laukinių paukščių apsauga, tokių interesų susidūrimo atveju, priimti atsinaujinančiai energetikai palankius sprendimus kartu įgyvendinant kompensacines priemones gamtai, jei toks poreikis yra.

Tokiomis priemonėmis siekiama atsinaujinančiai energetikai suteikti didesnį pagreitį, kas suteiktų galimybes Europos Sąjungos valstybėms, tame ir Lietuvos elektros vartotojams, sumažinti šio energetinio resurso kainą. Valstybės ir visuomenės iš esmės sutaria ir dėl atsinaujinančios energetikos ilgalaikės plėtros, kuri per artimiausią dešimtmetį turėtų būti ypatingai intensyvi.

Lietuvoje atsinaujinanti energetika netapo viršesniu viešuoju interesu

Lietuvoje visi atsinaujinančių išteklių energetikos projektai yra derinami su daugybe subjektų – savivaldybėmis, bendruomenėmis, aplinkosaugos ir kitomis valstybės institucijomis - tas yra suprantama ir teisinga. Tačiau Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vertinimu, mūsų šalyje vis dažniau pasirenkama priešinga reguliacinė ir faktinių sprendimų priėmimo kryptis nei nurodo Europos Sąjunga.

Dar 2021 m. kovo 1 d. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija savo raštu informavo Energetikos ir Aplinkosaugos ministerijas, Seimo komitetus apie egzistuojančias atsinaujinančios energetikos projektų derinimo problemas ir aplinkosauginių institucijų tendencingai negatyvias pozicijas vėjo jėgainių atžvilgiu. Po to, kai minėtas raštas buvo išsiųstas, eilė procedūrinių problemų buvo išspręstos. Daugelis tuo metu rašte minėtų užstrigusių biurokratinėse pinklėse vėjo energetikos projektų šiuo metu yra įgyvendinami.

Kita vertus, pastaraisiais porą metų fiksuotinas ženklus ginčų su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba ir LITGRID skaičiaus išaugimas akivaizdžiai suponuoja, kad su šiuo aspektu vis dar yra daug teisinio reguliavimo netobulumų ar net teisinio vakuumo situacijų.

Šiuo metu tenka konstatuoti, jog Lietuvoje vykdant vėjo energetikos poveikio aplinkai vertinimo procedūras aplinkosaugos srityje Europos Sąjungos naujausių prioritetų nėra tarp vertinamo kriterijų. Lietuvos valstybė atsinaujinančios energetikos plėtros vis dar to nėra priėmusi kaip nacionalinės svarbos tikslo.

Pavyzdžiui, Aplinkos ministras 2023 m. gruodžio 12 d. priėmė įsakymą[2], kuriuo nustatė, kad vien vėjo jėgainių poveikio paukščiams vertinimas turi būti vykdomas <...> ne mažiau kaip vienus metus sausumoje <...>. Atkreiptinas dėmesys, kad šis įsakymas yra priimtas jau žinant ir galiojant Europos Sąjungos RED III direktyvai.

Tuo tarpu Europos Sąjungos direktyva RED III nurodo, kad visi leidimai vėjo jėgainėms turi būti suteikiami per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių, o atskirais išimtiniais atvejais – per 24 mėnesių laikotarpį. O pagal dabar Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą tokių leidimų išdavimo trukmė yra bent 3-4 kartus ilgesnė.

Dėl ko nesutaria energetikai ir aplinkosaugininkai?

Faktinė situacija yra tokia, kad aplinkosaugos institucijos ar atskiri susiję asmenys jose, savo dažniausiai negatyviu vertinimu dėl galimo poveikio paukščiams, kraštovaizdžiui ir kitų priežasčių stabdo vėjo energetikos vystymą įvairiuose Lietuvos regionuose. Su tuo jau yra susidurta ar susiduriama Kelmės, Akmenės, Marijampolės, Tauragės, Šakių, Pakruojo, Raseinių, Telšių, Alytaus rajonuose.

Pastaruoju metu labai populiaru reikšti didžiulį nerimą dėl vėjų jėgainių poveikio paukščiams. Tuo tarpu vėjo energetikos plėtrai nesipriešina tiek Lietuvos ornitologų draugija, tiek kitų šalių ornitologų draugijos, pavyzdžiui Amerikos ornitologų draugija ar didžiausia pasaulinė nevyriausybinė ornitologų organizacija „BirdLife International“.

Net paukščių atbaidymo ar vėjo jėgainių automatinio stabdymo priemonės, kurios turi pasaulinės praktikos technologinius įrodymus, aplinkosaugos institucijoms kol kas nėra argumentai derinimo procesuose. Kai kurių vėjo energetikos projektų atveju, pavyzdžiui kaip Simno, laukinių paukščių maršrutų tyrinėjimas ir įrodinėjimas, kad keliolika „vėjo malūnų“ nepadarys realaus poveikio vietinės laukinių žąsų populiacijos, tampa tarsi geležinėmis klumpėmis, kurias vystytojams tenka avėti ne vienerius metus.

Ką daryti?

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vertinimu, Lietuvai ypatingai trūksta energetikos ir aplinkosaugos institucijų uždavinių ir veiklos derinimo. Jei neįvyks atsinaujinančios energetikos vystytojų dialogo su aplinkosauginėmis institucijomis esminis pagerėjimas, jokie valstybiniai strateginiai energetinės nepriklausomybės uždaviniai nebus išspręsti ir elektros kaina nesumažės.

„Tenka konstatuoti, jog Energetikos ministerija, turinti užtikrinti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros galimybes ir viršesnį viešąjį interesą, iki pat šiol nedalyvauja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrose, šio viršesnio viešojo intereso neatstovauja ir neinicijuoja institucinės diskusinės aplinkos suderintiems sprendimams priimti. Vienašališki aplinkosaugininkų sprendimai dažnai pasižymi ne suderinamumu, o atsinaujinančių išteklių energetikos ribojimu, kuris neretai yra lygus draudimui. Taigi pagal dabartinę Lietuvos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakciją taip ir nebuvo sukurta institucinė kompetencija ir viršesnio viešojo intereso vertinimo instrumentai“, - teigia Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija šių metų vasario mėnesį išsiuntė naują kreipimąsi į Energetikos ir Aplinkos ministerijas, kuriuo įvardina esamas problemas ir ragina imtis institucinė lyderystės ir reguliacinės kontrolės, sukuriant Europos nustatytus prioritetus atitinkančias procedūrines ir sprendimų priėmimo taisykles. Prašoma keisti ir aplinkai vertinimo reglamentavimą pagal Europos Sąjungos Direktyvos RED III imperatyvias nuostatas.


  1. 2023 m. spalio 18 d. buvo priimta ir 2023 m. lapkričio 20 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413, kuria iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652

  2. 2023 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-406 „Dėl Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo patvirtinimo“