Pasak jo, pritarimą paketui jau yra išreiškę visų Seimo frakcijų atstovai.
„Teko susitikti kartu su premjere, su visų frakcijų vadovais, principinį pritarimą esame gavę. Teko taip pat pristatyti paketą parlamente, plenarinėje posėdžių salėje. Taip pat, žiūrint iš to, kaip klausinėjo Seimo nariai, koks susidomėjimas ir palaikymas buvo, drįstu teigti, kad tikrai palaikymą turėtume turėti“, – antradienį LRT Radijui sakė D. Kreivys.
Ministro teigimu, paketu sprendžiamos keturios energetikos sektoriaus problemos. Visų pirma, anot D. Kreivio, įgyvendinus paketą, Lietuva užsitikrintų energetinę nepriklausomybę. Taip pat, išplėtojus savą atsinaujinančios energijos gamybą, energijos kainos bus „žymiai žemesnės“.
„Trumpuoju laikotarpiu nelabai gali ką padaryti, bet per trejetą metų iš esmės galėtume pakeisti visą situaciją su elektros kainomis“, – sakė D. Kreivys.
Pasiekus „Proveržio paketo“ tikslus, ministro teigimu, būtų pasiekti ir žaliosios energetikos tikslai, mažės rusiškų energetikos išteklių poreikis.
„Kuo daugiau energetinių išteklių pasigaminame pas save, tuo mažiau importuojame, tuo mažiau Rusija turi erdvės pasaulyje padalinti savo energetinius resursus“, – sakė D. Kreivys.
ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam „Proveržio paketui“, skirtam skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą. Anot ministerijos, šis paketas skirtas „nutiesti kelią sklandžiai ir greitai žaliosios energetikos plėtrai“. Siūlomais pakeitimais numatoma mažinti biurokratiją bei šalinti perteklines procedūras asmenims, norintiems plėtoti saulės ir vėjo elektrines. Taip pat pakeitimai orientuoti didinti elektrą gaminančių vartotojų skaičių.
D. Kreivys yra minėjęs, kad Lietuva yra itin priklausoma nuo elektros importo, ir vienintelė galimybė situaciją pakeisti yra plėtoti atsinaujinančią energetiką. Ministerija numato iki 2030 m. užsitikrinti 93 proc. elektros gamybą iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių.
„Litgrid“ duomenimis, Lietuva importuoja 66 proc. elektros energijos – 79 proc. iš Europos Sąjungos, likusią dalį – iš Rusijos. 34 proc. Lietuvoje pagaminamos elektros išgaunama šiluminėse elektrinėse, kiek mažiau – vėjo ir hidroelektrinėse. Biomasės, saulės ir biodujų elektrinėse kol kas pagaminama po 3 proc. suvartojamos energijos.
Paketo priemonėms finansuoti EM skaičiuoja bent 300 mln. eurų būtinąsias išlaidas iki 2028 m., tačiau, pasak D. Kreivio, paketo priemonėms įgyvendinti bus investuojama gerokai daugiau – pagrindiniam tikslui įgyvendinti prireiks apie 7 mlrd. eurų, kuriuos turėtų investuoti privatus verslas.
