Kur išmesti lemputes: dažnai gyventojai klaidingai įsivaizduoja, kaip jas reikia tvarkyti

Taupome elektrą, bet pajusti švenčių laukimo nuotaiką vis tiek norisi. Ir medikai pataria: jei nenorime pulti į depresiją, reikia daugiau šviesos. Kaip suderinti taupumą ir šviesos poreikį? Elektronikos atliekų tvarkymo organizavimu besirūpinantys specialistai primena, kad šiandien taupumas ir tvarumas apima ne tik elektros taupymą, bet ir dujošvyčių lempučių atliekų surinkimą bei perdirbimą, rašoma Elektronikos platintojų asociacijos pranešime spaudai.

Technologijos prisideda prie tvarumo

„Prieš keletą metų daugelis masiškai atsisakėme vadinamųjų kaitrinių lempučių, rinkdamiesi taupesnius šviesos diodus, arba LED. Šie gali būti naudojami 5–10 kartų ilgiau nei tradicinės lemputės, todėl susidarė mažiau lempučių atliekų. Technologijos suteikia naujų ekologinės elgsenos galimybių. Tarkime, šviesos dioduose nėra aplinkai ir sveikatai pavojingo gyvsidabrio, kaip, pavyzdžiui, fluorescencinėse lempose. Šviestuvai, valdomi nuotoliniu būdu ar naudojant laikmačius ir jutiklius, irgi labai prisideda tiek prie tvarumo“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Socialiai atsakingos elgsenos ir tvarumo kryptimi žengia ir Lietuvos sostinės apšvietimu besirūpinanti UAB „Vilniaus apšvietimas“. Šiuo metu bendrovė eksploatuoja daugiau kaip 60 tūkst. šviestuvų. Apie 50 tūkst. iš jų yra LED, kitos – natrio ir metaloholido lempos.

„Vilniaus apšvietimo“ Personalo ir teisės tarnybos viešųjų ryšių specialistės Andžijos Butvydienės teigimu, 2019–2022 metais apie 40 tūkst. natrio šviestuvų, skirtų sostinei, buvo pakeista į LED. Daugiau kaip 7 tūkst. LED šviestuvų nuo 2010–2019 metais jau buvo įrengta, vykdant sostinės apšvietimo plėtrą, dar apie 3 tūkst. LED šviestuvų įrengta kartu su plėtra nuo 2019 metų. Dėl šių pokyčių pavyko sutaupyti daugiau kaip 50 proc. suvartojamos elektros energijos.

Šiuo metu Vilniuje vykdomi apšvietimo modernizavimo darbai, įrengtos nuotolinio automatinio valdymo sistemos, įgalinančios keisti apšvietimo intensyvumą magistralinėse gatvėse. Dėl to papildomai sutaupoma apie 20 procentų apšvietimui suvartojamos elektros energijos. Bendrovės specialistai savo kompanijos pavyzdžiu namų ūkių apšvietimui taip pat rekomenduotų išmaniųjų technologijų taikymą, o taip pat ir įsirengti saulės elektrines.

Tamsioji šviesos sprendimų pusė

Tuo tarpu EPA atstovė atkreipia dėmesį į tamsiąją šviesos sprendimų pusę. Esą jei kieno nors paklaustume, kur metate perdegusias lemputes, ne vienas atsakytų, kad į stiklo pakuotėms skirtus konteinerius ar mišrias komunalines atliekas. O juk lemputėms yra skirti visai kiti konteineriai.

Pasak L. Jurevičienės, nemažai šviestuvų ir lempų, patenkančių į atliekų surinkimo sistemą, vis dar yra senesni šviesos sprendimai nei LED. Kai gyvsidabrio turinčios lemputės, pavyzdžiui, kompaktinės fluorescencinės lempos, išmetamos kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis, jos patenka į sąvartyną. Kai jos ten atsiduria, viduje esantis gyvsidabris gali prasiskverbti į požeminį vandenį. Tai gali turėti įtakos iš žemės gelmių išgaunamo geriamojo vandens kokybei, neigiamai paveikti vandens telkinių ekosistemas. Fosforas, kurio taip pat yra šiose lemputėse, dideliais kiekiais taip pat gali būti toksiškas.

EPA dviranė dėžutė EPA nuotr.
EPA dviranė dėžutė EPA nuotr.

„Tamsios vėlyvo rudens dienos ir prieššventinis laikotarpis yra tinkamas laikas peržiūrėti turimas šventines girliandas ir galbūt perdegusias, kur nors spintelėse ar sandėliukuose laikomas lemputes. Jų vieta – specialieji konteineriai, kuriuos galima rasti mūsų šalies prekybos centruose, bibliotekose, įvairiose kitose įstaigose“, – atkreipia dėmesį L. Jurevičienė.

Rūšiuojant ir perdirbant lempučių atliekas, iš jų galima išgauti medžiagų, kurios būtų panaudojamos naujiems apšvietimo ar elektronikos produktams pagaminti. Vienos tokių yra stiklas, keramika, aliuminis, fosforas. Perdirbant lempų atliekas galima atgauti ir dalį energijos. Pavyzdžiui, aliuminiui pagaminti iš perdirbto laužo reikia net 96 proc. mažiau energijos nei gaminant iš naujai iš Žemės gelmių išgautų žaliavų. Nerūšiuojant vertingos medžiagos prarandamos arba dar blogiau – virsta aplinkai ir sveikatai kenksmingais teršalais.

UAB „Vilniaus apšvietimas“ įgaliotiems atliekų tvarkytojams nuo 2019 iki 2022 metų perdavė netoli 41 tūkst. įvairių apšvietimo lempų. Jos buvo saugiai sutvarkytos, atgaunant vertingas žaliavas.