Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto doc. dr. Jurgita Černeckienė sako, kad alternatyvų A++ energinės klasės pastatų šildymo sistemoms nėra daug.
Pirmoji ir šiandien viena populiariausių – šilumos siurbliai.
„Populiariausiai sprendiniai – šilumos siurblys (kai elektros energija yra perkama iš tinklų) arba kieto kuro katilas (kūrenant biokuru – malkomis, medienos granulėmis, briketais). Rečiau galimas atvejis dėl infrastruktūros trūkumo individualiems gyvenamiesiems namams, bet taip atitinkantis A++ klasės reikalavimus – šilumos punktas, kuriam energiją tiekia miesto šilumos tinklai. Dar vienas kol kas labai retai naudojamas, bet teoriškai galimas – tiesioginis šildymas elektra, kai elektra gaminama fotovoltinėje jėgainėje. Svarbu turėti omenyje, kad bet kuriuo atveju A++ klasės pastatams įrenginių techninių rodiklių parinkimui reikia atlikti skaičiavimus, kad būtų tiksliai nustatytos reikalingos jų vertės, nes jei paminėta įranga yra mažo energetinio efektyvumo arba per mažo galingumo (ypač tai aktualu šilumos siurblių atveju, fotovoltinės jėgainės atveju), gali reikėti diegti papildomas sistemas, naudojančias atsinaujinančius energijos išteklius“, – pabrėžia mokslininkė.
Ji tęsia, kad šilumos siurbliai tinkamai dirba tada, kai pastate yra tinkama temperatūra ir šildymo sistema. Geriausia – grindinis šildymas.
„Kuo šilumos siurbliui reikia sukelti didesnę temperatūrą, tuo labiau jo efektyvumas krenta. Kartais būna, kad senos statybos pastatų savininkai susivilioja pakeisti tik šilumos šaltinį ir neapšiltina pastato, neišdidina radiatorių, neįrengia grindinio šildymo, būna labai nusivylę“, – aiškina J. Černeckienė.
Mokslininkė sako nuolatinio gyvenimo ir ypač senos statybos būstams nerekomenduojanti rinktis šilumos siurblį principu oras-oras.
„Jeigu oras-vanduo, tai energiją ima iš lauko oro, o šildoma patalpos šildymo sistemos vandeniu. Oras-oras yra, galima sakyti, yra tarsi kondicionierius. Taip šildantis nusistovi nepalankus temperatūros pasiskirstymas. Šiltas oras kaupiasi viršuje, arčiau grindų yra vėsu. Taip pat yra nuolatinis ventiliatoriaus ūžimas, triukšmas“, – teigia pašnekovė.
Mokslininkė perspėja senesnių namų savininkus, kad jeigu nori pasikeisti tik šilumos šaltinį ir tikisi, kad tai padės sutaupyti energijos – klysta. Anot jos, labai svarbu keičiant šilumos šaltinį keisti ir šilumnešius: didinti radiatorius, išvedžioti grindinį šildymą, netgi apšilti namą, kad jis būtų kuo mažiau laidus šilumai.
Šilumos tinklai – geras sprendimas
Be abejonės, A++ energinei klasei tinkantys šildymo būdai dažniausiai yra mažai taršūs. Standartiškai šilumos šaltinių tarša skaičiuojama naudojant tam tikrą sistemą.
„Norėdami gauti 1 kW šiluminės energijos, kiek CO2 išmetame. Tai jeigu šildome elektra, kurią gaminą saulės jėgainė, tarša būtų nulinė. Lygiai taip pat, kai saulės kolektoriai šildo vandenį. Jie irgi išskiria nulinę taršą. Jeigu imtume šilumos tinklų visoje Lietuvoje vidurkį, tai tarša yra 0,1 kg CO2 vienai kilovatvalandei šilumos. Tie, kas šilumos gamybai naudoja dujas, pavyzdžiui, Raseinių šilumos tinklai, Šalčininkai, Ukmergė, jų taršos kiekis yra 0,12-0,17 kg CO2. Kalbant apie biokurą, tai tarša yra 0,04 kg CO2. Dyzelinas, kažkoks krosninis kuras, jau beveiknebenaudojami mazutai yra 0,29 kg CO2. Labai didelę taršą turi anglis ir durpės“, – taršumą skaičiuoja doc. dr. J. Černeckienė.
Mokslininkė tęsia, kad Lietuvoje pagaminamos šilumos taršos vidurkis šilumos tinkluose yra 0,1 kg. CO2. Toks kiekis yra dvigubai didesnis nei vidutiniškai CO2 pašalina dujiniai šilumos gamintojai. Kitaip tariant, jeigu gyventojai turi galimybę, jiems rekomenduojama vis tik jungtis prie centralizuoto šildymo.
„Dėl brangumo - taip, biokuras pabrango ir centrinio šildymo kainos didesnės, tačiau tiems žmonėms, kurie nėra prisijungę prie centrinio šildymo ir šildosi biokuru, šiluma irgi kainuoja brangiau. Bet problema ta, kad gyvenamieji kvartalai vystosi ten, kur nėra tos šilumos tinklų infrastruktūros. Nors šildytis centriniu šildymu būtų tvariau. Šilumos tinklai perka pigesnį, bet švarų kurą, taip pat nuolat vykdomi išmetamų į aplinką medžiagų monitoringai, todėl bet kaip ir bet ko jie deginti negali, kai tuo tarpu, nuosavų namų gyventojai su individualiomis šilumos sistemomis tikrinami tikra rečiau“, – paaiškina pašnekovė.
Šiandien gyventojai jau aktyviau rūpinasi savo namų šildymo sistemų tvarumu. Kaip rodo „Seb“ banko atliktas tyrimas, net 95 proc. respondentų yra svarbu būsto ekonomiškumas ir energijos sąnaudos. 79 proc. apklaustųjų tvirtina, kad jiems rūpi būsto žalumas ir tvarumas, 59 proc. svarbiu aspektu renkantis būstą laiko žaliąsias technologijas, tokias kaip saulės, vėjo ar geoterminę energiją, bei aplinkai draugiškas statybines medžiagas.
Perkant tvarų būstą, siūlo geresnes paskolos sąlygas
Banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė sako, kad rūpindamiesi būsto energiniu efektyvumu, tvariais ir aplinką puoselėjančiais sprendimais – tokiais kaip geoterminis šildymas, saulės, vėjo jėgainės, išmaniosios namų sistemos, aukščiausios energinės klasės buitinė technika ir pan., gyventojai prisideda prie aplinkosaugos, prisideda prie klimato kaitos mažinimo, taupo energiją ir tuo pačiu – ir savo lėšas.
„Norintiems gyventi tvariau ir besidairantiems naujo būsto gyventojams bankas pirmasis rinkoje pristatė žaliąjį būsto kreditą, skirtą palankesnėmis sąlygomis įsigyti aukščiausio energinio efektyvumo būstą. Nauja banko paslauga sukurta siekiant paskatinti teigiamus pokyčius tvarumo srityje ir atsižvelgiant į besikeičiančius gyventojų poreikius. Banko žaliasis būsto kreditas suteikia specialias sąlygas įsigyti gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, pasižymintį dideliu energiniu efektyvumu. Tokį būstą įsigyjantiems gyventojams siūloma speciali palūkanų marža, netaikomas sutarties mokestis. Klientams, norintiems atnaujinti namus, diegti tvaresnius sprendimus namuose, kaip ir įprastai teikiame vartojimo paskolas, atkreipiame jų dėmesį į aplinkai draugiškus pasirinkimus“, – apie banko politiką pasakoja E. Dovbyšienė.
Kad atitiktų „Seb“ banko žaliojo būsto kredito reikalavimus, iki 2021 m. pastatytas būstas turi atitikti ne žemesnę negu A++ energinio naudingumo klasę. Jei būstas pastatytas ar statomas po 2021 m. jis turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę ir būsto pirminės energijos poreikis (pavyzdžiui, šildymui, elektrai) turi būti 10 proc. mažesnis už beveik nulinę energiją naudojančių pastatų standartą. Šie kriterijai nustatyti remiantis Europos Sąjungos Taksonomijos reglamentu, kuris apibrėžia, ką dabar galime laikyti žaliuoju būstu. Tai reiškia, kad būstas energiją turi vartoti labai efektyviai.
