JT Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) teigė, kad pasaulyje šiuo metu vėl stebimas „La Nina“ reiškinys, kuris planetą paskutinį kartą veikė nuo 2020 metų rugpjūčio iki šių metų gegužės. Nors jis turės įtakos temperatūrai ir krituliams, nepaisant jo vėsinančio poveikio, daugelyje teritorijų temperatūra veikiausiai liks didesnė nei vidutinė.
„2020/2021 metų „La Nina“ vėsinantis poveikis, kuris įprastai juntamas antroje reiškinio pusėje, lems tai, kad 2021-ieji pateks į šilčiausių kada nors fiksuotų metų dešimtuką, tačiau jie netaps pačiais šilčiausiais metais“, – pranešime teigė WMO vadovas Petteris Taalasas. Tačiau, pasak jo, tai tebus „trumpalaikis atokvėpis, kuris nepakeis ilgalaikės šiltėjimo tendencijos ar sumažins būtinybę imtis veiksmų dėl klimato kaitos“.
„La Nina“ yra didelio masto kas 2–7 metus stebimas reiškinys, lemiantis temperatūros sumažėjimą Ramiojo vandenyno viduryje ir rytuose. Jo įtaka juntama ne tik čia, o ir kitose pasaulio dalyse. Jis priešingas „El Nino“ reiškiniui, kuris lemia temperatūros didėjimą.
Tačiau WMO yra įspėjusi, kad visuotinis atšilimas paaštrina ir iškraipo tokių natūralių reiškinių įtaką. Pasak JT agentūros, esama 90 proc. tikimybės, kad temperatūra ant Ramiojo vandenyno paviršiaus iki 2021 metų pabaigos liks „La Nina“ lygio, ir maždaug 70-80 proc. tikimybės, kad tokia pat temperatūra bus fiksuojama visą pirmą 2022 metų ketvirtį.
Daugelyje sausumos teritorijų bus fiksuojama didesnė nei vidutinė temperatūra, o Azijos ir Arkties šiaurėje bei šiaurės rytuose bus stebima šiltesnė nei įprastai žiema. Temperatūra vidurkį taip pat viršys Šiaurės Amerikos rytuose ir šiaurės rytuose, didžiojoje Europos dalyje ir Azijos šiaurės rytuose.
WMO teigimu, neįprastai drėgni orai numatomi kai kuriose Pietryčių Azijos ir Pietų Amerikos dalyse, o neįprastai sausų oro sąlygų galima tikėtis žemiau pusiaujo esančioje Pietų Amerikos dalyje ir kai kuriose teritorijose Azijos pietuose bei Artimuosiuose Rytuose.
