Praeitą savaitę paskelbta apie pirmąją uolinės egzoplanetos, besisukančios aplink M tipo žvaigždę-nykštukę, paviršiaus savybių analizę.
Planeta
255 straipsnių
Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamą masę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).
Trumpas fizikos ir Visatos paslapčių vedlys neturintiems daug laiko.
Gyvenimui tinkančios egzoplanetos paieškos kelia daug frustracijos. Nors mes radome krūvą uolėtų planetų, skriejančių tinkamu atstumu nuo jų žvaigždės, tolimesni tyrimai iki šiol daugiausia nieko nedavė: tai tik nuodingos planetos, kurių žvaigždės neprognozuojamos.
Po metalo laužu – sovietų mokslininkų pasididžiavimas: atidarę šį dangtį, kristumėte žemyn net 12 km (185)
Jei žinote, kur ieškoti, tai giliai vakarų Rusijoje rasite nedidelę surūdijusio metalo laužo ir trupinto betono krūvą. Toks radinys atrodo visiškai neįdomus. Bet jei nuvalytumėte viršutinį sluoksnį, rastumėte didelį metalinį diską. Šis – pritvirtintas prie žemės. Čia ir prasideda visas įdomumas: tai...
Gali būti, kad mokslininkai nežemiškos gyvybės ieškojo visai netinkamose vietose.
Daugybė egzoplanetų aptiktos tranzitų metodu – matuojant nedidelius žvaigždės pritemimus, planetai praskrendant tarp jos ir mūsų. Tokie stebėjimai taip pat leidžia išmatuoti planetos metų trukmę, nes tranzitas įvyksta vieną kartą per planetos orbitą.
Ar įmanoma Marsą paversti žemiškai gyvybei tinkama planeta? Viena iš svarbiausių tokio projekto užduočių būtų sušildyti planetą keliasdešimčia laipsnių. Ilgą laiką buvo tikimasi, kad tą būtų galima padaryti ištirpdant Marso ledo kepures, kuriose yra daug anglies dvideginio, bet pernai apskaičiuota, ...
Nuo sieros rūgšties lietaus iki viršgarsinių metano vėjų – kad išgyventumėte orus kitose planetose, jums prireiktų daugiau nei neperšlampamos striukės ir kremo nuo saulės su SPF 50, rašo bbcaerth.com.
Birželio pabaigoje į kosmosą pakilo ir labai sėkmingai ten skrenda misija LightSail 2 – šviesos burės prototipas.
Naujų egzoplanetų atradimai dabar jau nieko nestebina. Bet tarp daugybės pranešimų kartais pasitaiko išskirtinių. Neseniai paskelbta apie dviejų daugmaž Žemės masės planetų atradimą prie netolimos žvaigždės-nykštukės.
Nykštukinė planeta Cerera yra labai sudėtingas dangaus kūnas. Nepaisant mažo dydžio – vos 940 kilometrų skersmens, keturis kartus mažesnio už Mėnulį, ji yra stratifikuota: turi plutą, mantiją ir branduolį.
Planetų formavimosi procesas trunka nuo kelių iki keliolikos milijonų metų. Kuo ankstyvesnė proceso stadija, tuo sunkiau pamatyti tas planetas, nes jų skleidžiama spinduliuotė ir poveikis aplinkai yra silpni.
Lydantis karštis, traiškantis slėgis ir deimantų lietūs: kokie orai tvyro kitose į Žemę panašiose planetose? (21)
Nuo sieros rūgšties lietaus iki viršgarsinių metano vėjų – jums prireiks daugiau nei vandeniui atsparios striukės ir 50 SPF apsaugos nuo saulės, norint stoti į akistatą su kitose planetose siaučiančiomis stichijomis.
Uranas ir Neptūnas šiuo metu yra mažiausiai ištirtos Saulės sistemos planetos. Net nykštukinės planetos Plutonas ir Cerera sulaukė daugiau dėmesio. O Neptūnas turi labai įdomų palydovą Tritoną, kuris greičiausiai kažkada buvo nykštukinė planeta, kurią pagavo Neptūno gravitacija.
Beveik prieš metus į orbitą pakilęs ir nuo praėjusios vasaros duomenis renkantis palydovas TESS jau atrado keletą planetų, bet vis dar yra daug „pirmųjų“ atradimų, kuriuos padarome analizuodami jo duomenis.
Tarpžvaigždinė arka – „žmonijos gelbėtojų“ problemos: ko mums nepasako apie išgyvenimą kosmose filmuose? (23)
„Planeta yra proto lopšys, tačiau negalima amžinai gyventi lopšyje“, – dar XX amžiaus pradžioje rašė Konstantinas Ciolkovskis. Dabar mokslininkai vis dažniau kalba, kad anksčiau ar vėliau žmonėms teks palikti Žemę ir leistis į naujų namų paieškas.
Jei aptiktume asteroidą, kuris po palyginus neilgo laiko tarpo susidurs su Žeme ir sukels globalią katastrofą, šiuo metu turime tik keletą hipotetinių būdų tos katastrofos išvengti.
Saulės sistemoje aptikta nauja nykštukinė planeta ir ji tolimiausia iš visų iki šiol atrastų.
Šiuo metu žinoma daugiau nei 4000 egzoplanetų, bet jų formavimosi proceso detalės kol kas yra ganėtinai neaiškios. Žinome, kad planetos formuojasi dujų ir dulkių diskuose, kurie supa žvaigždes, bet nėra iki galo aišku, kaip greitai jos ima formuotis po disko atsiradimo.
Kelios planetos Saulės sistemoje turi magnetosferas, kuriose magnetiniai laukai įgreitina elektringas daleles ir suformuoja žiedus. Žemėje šios struktūros vadinamos Van Aleno žiedais, taip pat jos stebimos Saturne ir Jupiteryje.
