obligacijos

Po pernykščio kritimo šiemet atsigavo akcijų rinkos, padidėjo obligacijų ir indėlių pelningumas. „Delfi“ kalbinti ekspertai įsitikinę, kad 2024 metais investuotojai atidžiai stebės centrinių bankų veiksmus, sustiprėjus lūkesčiams, jog infliacija jau sulėtėjo ir horizonte matyti palūkanų normų mažėji...

Kitąmet Seime turėtų prasidėti diskusijos dėl to, ar reikia didinti finansavimą gynybai, ir jei reikia, tai kaip. Viena iš idėjų – įvesti gynybos mokestį. Dalis politikų tokį siūlymą vertina skeptiškai, kiti apskritai sako nežinantys, ar Lietuvai tikrai reikia didesnio gynybos biudžeto.

Lietuvoje populiarėjant investavimo tematikai ekspertai kartoja, kad šalyje reikia gerinti finansinį raštingumą, ypač turint omenyje sparčią technologijų plėtrą. Jie kartu pabrėžia, jog tikslaus atsakymo, kur investuoti, nėra, tačiau kartais galėtų pagelbėti vieno konkretaus makroekonominio rodiklio...

Kaip žinoti, į kokias sritis kreipti ilgalaikes investicijas? Kada geriausias metas pirkti ir parduoti akcijas? Ar tikrai akcijų birža – tik pažengusių investuotojų reikalas? Galiausiai, kaip pagaliau sutaupyti, jei metai iš metų to padaryti niekaip nepavyksta? Tai – tik keletas klausimų, į kuriuos ...

Lietuvos gyventojai vis raginami įdarbinti pinigus, tačiau recesijos šešėliai Europoje, geopolitinės grėsmės už jos ribų ir pernykštis kritimas akcijų rinkose verčia klausti: ar šiuo metu verta investuoti, o gal – kaupti grynuosius?

Baigėsi ribotų investavimo galimybių periodas, tad gyventojai turi vis daugiau būdų „įdarbinti“ sutaupytus 20 mlrd. eurų, teigia ekspertai. Jie sutaria, kad investicijos į būsto nuomą Lietuvoje yra mačiusios ir geresnių laikų, tačiau tikėtina, jog mažėjant palūkanų normoms jie dar sugrįš.

Lietuvos gyventojai per pastaruosius kelerius metus praturtėjo dvigubai, tačiau jų investiciniai pasirinkimai keičiasi nedaug, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, liovęsi laikyti pinigus „po pagalve“ ir atradę galimybių anapus nekilnojamojo turto rinkos žmonės galėtų turėti apčiuopiamos...

Spalis pasaulio akcijų rinkose žymėjo trečią neigiamą mėnesį iš eilės. Griežta centrinių bankų politika, atsargi įmonių komunikacija dėl ateities perspektyvų ir geopolitinis neužtikrintumas prisidėjo prie mažesnio apetito rizikai. Dėl tebesitęsiančios JAV fiskalinės politikos krizės ir mažėjančios t...

Buvo laikas, kai be jokio skirtumo galėjai laikyti pinigus po čiužiniu ar banke – bankas palūkanų nemoka, bet ir infliacija negraužia. Jau porą metų pinigai gana sparčiai dyla, bet investuoti juos be rizikos ir pastangų galimybių buvo nedaug. Dabar situacija jau kita. Žurnalas „Investuok“ nagrinėja ...

Nulinių palūkanų aplinkoje pirkti obligacijų smulkiesiems investuotojams neapsimokėjo. Dauguma neprofesionalams prieinamų produktų generavo nuliui artimą grąžą, todėl per praeitą dešimtmetį obligacijos iš mažmeninių investuotojų krepšelių dingo. Tačiau pasikeitus monetarinei aplinkai ir palūkanoms i...

Baltijos šalių vertybinių popierių birža – kaip prižiūrėtas augalas, kuris žaibiškai augina saldžius vaisius. Štai, pavyzdžiui, nuo 2018 m. iki dabar joje į sąrašą įtrauktų įmonių obligacijų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Be to, obligacijos investuotojams čia gali pasiūlyti vidutiniškai iki 5...

Šiuo metu Seime svarstome valstybės biudžetą, kuriame gynybai numatyta didžiausia dalis per Kovo 11-osios Lietuvos istoriją – tai yra daugiau kaip 2 mlrd. eurų, arba 2,71 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. 1992 metų Lietuvoje, praėjus metams po šalies gynybos žmonių kūnais Sausio mūšyje, pradėjo ve...

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad obligacijos labai dažnai naudojamos kaip nauja priemonė finansinių lėšų pritraukimui. Vis dėlto dažnu atveju investuotojai, galbūt dėl patirties stokos ar nenoro įsigilinti į situaciją, neįvertina tikrosios investavimo į platinamas obligacijas rizikos.

Rugsėjį lydėjo déjà vu jausmas. Finansų rinkos išties priminė praėjusius metus: tiek akcijos, tiek obligacijos krito, saugaus prieglobsčio nesuteikė ir auksas, euras nuvertėjo dolerio atžvilgiu, o geriausiai atrodė nafta, pasiekusi einamųjų metų aukštumas.

Makroekonomistas prieš investuotoją – tikriausiai čia yra didžiausias klausimas 2023 metais. Makroekonomika sako, kad pasaulis susitrauks ir turėsime neigiamą kryptį, – pirkimo vadybininkų užsakymai ir pramonė yra pesimistiška. Investuotojai, nors ir su keliomis akcijomis, kelia pagrindinį pasaulio ...

Įmonių grupė „BOD Group“ rugpjūtį išleido vienerių metų trukmės obligacijų emisiją, kurios nominali vertė siekia 4 mln. eurų. Obligacijos buvo sėkmingai išplatintos per pirmąją platinimo dieną, o oficiali platinimo pabaiga buvo rugpjūčio 30-ąją.

Infliaciją toliau patiriantiems Lietuvos gyventojams daugėja galimybių „įdarbinti“ pinigus ir bent jau taip pristabdyti santaupų nuvertėjimą. Šią savaitę išleisti Vyriausybės taupymo lakštai tapo dar viena priemone greta terminuotų indėlių ir obligacijų. Kai kurie ekspertai teigiamai vertina šį vals...

Finansų ministerija rugpjūčio pradžioje pranešė apie naują valstybės taupymo lakštų (VTL) programą. Šiuo produktu siekiama sukurti galimybę Lietuvos gyventojams fiziniams asmenims labai paprastai tiesiogiai skolinti valstybei ir už tai gauti rinkos grąžą.

Liepos pabaiga žymėjo ketvirtinių rezultatų skelbimo sezono vidurį – daugiau nei pusė JAV „S&P 500“ indeksui priklausančių verslų pasidalino, kaip jiems sekėsi antrajame ketvirtyje. Kartelė žema, tačiau nuotaikos pozityvios, nes 80 proc. bendrovių savo pelnu pranoko rinkos lūkesčius, rašoma pranešim...

Trys Japonijos rinkos veteranai, Tokijuje prie alaus diskutuojantys, ar Kinijos skola yra šimtmečio sandoris, ar tiesus kelias į bankrotą, apibendrina dilemą, su kuria susiduria pasaulio investuotojai, sprendžiantys, ar dalyvauti antroje pagal dydį pasaulio obligacijų rinkoje.