562 straipsnių
Kalbėti apie koronavirusą atsibodo, bet tai jis pasaulyje sukėlė sveikatos krizę. Dėl to amerikiečiai vėl užvedė diskusijas apie trumpesnę darbo savaitę (juk dėl silpno imuniteto yra kaltas persidirbimas). Mažiau darbo valandų turėtų sugrąžinti mums sveikatą ir laimę. Atrodo, logiška, bet...kur čia ...
Nežinia dėl ateities, finansinis nestabilumas, nuolat keičiami valdžios pažadai dėl pagalbos verslui, pasikeitę personalo valdymo metodai dirbant nuotoliniu būdu ir aibė kitų problemų, kilusių dėl pandemijos pasaulyje. Visa tai gali stipriai, o kartais ir negrįžtamai paveikti psichiką.
Vyriausybė, girta už operatyviai parengtą valstybės pagalbos verslui planą, deja, toliau nepajudinamai įstrigo.
Krizės metu daugelis laukia paramos ar mažesnių kainų. Vienas skaitytojas pasiūlė drastišką sprendimą, jo teigimu, padėsiantį sutaupyti visiems. Finansų viceministras pasakė, ką apie tai mano.
Koronaviruso protrūkis pirmąjį šių metų ketvirtį smogė sparčiausiai augančiam Europos Sąjungos regionui, ir tai dar toli gražu ne pabaiga, nes rytinės Bendrijos narės jau ruošiasi juodžiausiai recesijai nuo tada, kai krito Geležinė uždanga.
Karantinui švelnėjant, gyvenimas lyg ir grįžta į įprastas vėžes, tačiau krizės socialiniai ir ekonominiai atgarsiai bus juntami dar ilgai. Bene didžiausią poveikį pandemija turėjo darbo rinkai. Tūkstančiams darbuotojų tenka nerimauti dėl savo ateities. Kita vertus, krizė tik paspartino procesus, kur...
Dėl to, kas su mumis atsitiko per pastaruosius du mėnesius, niekas nėra kaltas. Nes niekas negalėjo numatyti, kad iš Kinijos pakilęs koronaviruso debesis virs ekonomine bei socialine audra ir tiesioginiu išbandymu kiekvienam.
Ekonomikos sukrėtimai be įvairiausių išbandymų jos dalyviams įdomūs ir tuo, kad suformuoja netikėtas galimybes. Dabartinis laikotarpis – ne išimtis: verslo žiniasklaida jau mirga pranešimais apie įmones, kurios sugebėjo greitai ir sklandžiai pagrindiniu pardavimų kanalu paversti elektroninę erdvę be...
Beveik kas penkta Vokietijos bendrovė balandį nusprendė atleisti savo darbuotojus – vienas iš pirmųjų įspėjamųjų ženklų, jog valstybinių subsidijų, ko gero, nepakaks norint išvengti didelio masto žalos darbo rinkai.
Pandemija, karantinas, kraupi informacija apie mirštančius žmones – visa tai sukrėtė ir pasigirdo kalbos: „Pasaulis nebebus toks, koks buvęs“, „Jei žmonija išgyvens, privalės keistis“. Pripažinome ir tai, kad prieš karantiną buvome pradėję priminti adrenalino mėgėjus, kurie, važiuodami automobiliu, ...
Javieras Vazguezas vargiai tikisi, kad jo verslas sugrįš į ankstesnes vėžes, net jei jis ir ruošiasi atidaryti du savo Madride esančius restoranus, uždarytus dėl koronaviruso protrūkio.
110 eurų besiskirianti alga ir kiti lyčių nelygybės įrodymai. Karantino metu jie dar labiau išryškėjo.
Tyrimai rodo, kad vartotojai į masines krizes yra linkę reaguoti dviem prieštaringais būdais: vieną dieną mes susigūžiame savo kiautuose ir taupome pinigus, o kitą – švaistomės taip, tarsi nebūtų rytojaus.
Vartoju šį žodį visiškai ne niekinančia reikšme, kokia jis mūsų dienomis kartais pavartojamas, turint omeny suktas manipuliacijas viešąja nuomone.
Krizė palietė visus. Ne tik įmonės privalo stabdyti veiklą, mažinti darbuotojų skaičių bei atlyginimus. Net geriausi valstybės planai privalo mažėti. Atrodytų, kad net iš žymiojo milijardo milijonui panašu beliko keli šimtai milijonų keliems šimtams tūkstančių. Bet tai netiesa. Milijardas milijonui ...
Tinkama komunikacija – ne tik raktas į asmeninę sėkmę, bet ir priemonė vadovams, siekiantiems savo įmonėje sukurti gerą atmosferą. Tinkamai komunikuoti ypač svarbu kriziniu laikotarpiu, kai žmonės apimti baimės ir netikrumo dėl ateities.
Vos tik prasidėjus karantinus ir prakalbus apie pasaulinės ir nacionalinės ekonomikos sulėtėjimą, NT analitikai ėmė prognozuoti, kaip keisis NT rinka ir kainos. Tačiau, kaip rodo statistika ir Lietuvos daugiametė patirtis, kainas koreguoja ne tik tiesioginė ekonominė įtaka, bet ir gyventojų, šiuo at...
Diskusijos dėl tiesioginių išmokų vyksta vis karščiau ir karščiau. Tie du šimtai eurų, kuriuos turės gauti pensininkai, yra ryškus dirgiklis ekonomistams bei politikams.
Pasaulio ekonomika, traukdamasi iš karantinų, gali susidurti su unikalia „infliacine depresija“, nes vyriausybės, siekiančios paremti paklausą, didina išlaidas, nors nedarbas sparčiai auga, teigia ekonomikos istorikas Robertas Skidelskis.
Koronavirusas, atsiradęs Kinijoje, išplito ir smogė visam pasauliui. Vienos šalys nukentės nuo jo mažiau, kitos daugiau, bet recesija ir susilpnėjusi ekonomika – neišvengiama.
