Opoziciniai socialdemokratai ( LSDP) siūlomoje politikos vizijoje regi išplėstą socialinį aparatą bei reformuojamą pensijų sistemą. Pabrėžiamas socialinės lygybės poreikis Lietuvoje ir žadama išmokyti pasitikėti valstybės paslaugomis.
Gerovės valstybė
69 straipsnių
Šmaikštūs žurnalistai pastaruosius mėnesius valdžios viršūnėse vykstančius įvykius pavadino ypač taikliai: „politinė tryda“. Komisijos, apkaltos, peštynės dėl postų – šiam spektakliui tikslesnio pavadinimo ir nesugalvosi.
Atrodo, kad ekonominis požiūris šiuolaikiniame pasaulyje, tame tarpe – ir Lietuvoje, pasiekė savo apogėjų kartu su savo makroekonominiais rodikliais, kaip konkurencingumo skatinimas ar BVP augimo siekimas, o individuali sėkmė ar nesėkmė vertinama pagal mikro-ekonomines sėkmės/nesėkmės istorijas.
Laisvę turime. Demokratiją turime. Beliko susikurti finansinę gerovę ne pagal sovietinės planinės ekonomikos, o pagal Vakarų pasaulio pripažįstamas, globalios rinkos bei ateities demografijos iššūkius atliepiančias taisykles.
Vakarų ekonominė ir politinė sistema vis labiau pajungiama saujelės turtingųjų naudai. Neoliberalizmas veda į aklavietę, bet vis dar diktuoja darbotvarkes Europai, kuri, užuot keitusi pavojingas nuostatas, bando talžyti save ašutiniu rimbu ir aiškinti, kad nepakankamai atkakliai laikėmės tų nuostatų...
Nemaža dalis žurnalistų ir politikų mėgsta vartoti „gerovės valstybės“ ar „gerovės visuomenės“ sąvokas, dažnai tapatindami jas ir neįsigilindami į prasmę. Tačiau dėti tarp jų lygybės ženklo negalima, nes yra ir jas atskiriančių elementų.
Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo minima Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja nešęs mokesčių naštą ir pradeda dirbti sau ir savo šeimai.
„Nuo pat nepriklausomybės pradžios padūsaujame, kad nepavyksta įgyvendinti švediško gerovės modelio Lietuvoje“, – pastebi ekonomistas Gitanas Nausėda. Praėjusią savaitė Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje „Misija – Lietuva“ ekonomistas aiškino, kodėl šalies gyventojai per ketvirtį amžiaus nesug...
Valdantieji ir net opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, jog švediškas gerovės valstybės modelis yra bene pagrindinis Lietuvos siekis. Tačiau ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad apie švedišką gerovę nė svajoti nėra ko, mat ši kainuoja per brangiai, be to, Lietuvoje egzistuoja ir stiprios int...
