Dažniausiai atliekami sergančioms krūtų vėžiu

Pasak Nacionalinio vėžio instituto gydytojos genetikės Olgos Liaugaudienės, genetiniai tyrimai institute atliekami daugeliui pacienčių, ypač toms, kurios serga krūties vėžiu. Pastaruoju metu tokie tyrimai pasidarė itin svarbūs, nes leidžia gydymą individualizuoti, o kai kurių lokalizacijų vėžiui pagal juos netgi parenkamas gydymas. Be to, genetiniai tyrimai padeda ir tolimesnei pacientų stebėsenai.
„Dabar jau visos moterys, kurios išgirsta krūties vėžio diagnozę, ar diagnozuojamas kiaušidžių, storosios žarnos vėžys, yra tiriami ir genetiniais tyrimais“, – sakė O. Liaugaudienė.

Gydytojos chirurgės Algės Leveckytės teigimu, genetinius tyrimus dažniausiai siunčia atlikti jaunas moteris, susirgusias krūties vėžiu, taip pat tas, kurios susirgo antros krūties vėžiu. Tiriamos ir tos, kurioms atsiranda antras vėžys kitoje vietoje.

Algė Leveckytė

„Tai labai didelė pagalba mums, kaip chirurgams, parenkant operacijos techniką. Pasaulyje vis daugiau operacijų atliekama išsaugant krūtį, tačiau, nustačius genetines mutacijas, siūloma radikali krūties operacija, nes yra didelė pasikartojančio vėžio tikimybė“, – kalbėjo A. Leveckytė.

Nesergantiems tyrimai atliekami rečiau

Pasak O. Laugaudienės, galbūt ateityje genetiniai vėžio tyrimai bus atliekami ir nesergantiems žmonėms, tačiau šiuo metu orientuojamasi į tas šeimas, kuriose liga vis kartojasi, pavyzdžiui, kai kiekvienoje kartoje yra moteris, sirgusi krūties vėžiu.

Tokiu atveju, kaip pasakoja gydytoja, labai svarbu nustatyti polinkį, kol moteris dar neserga, nes tada galima atlikti profilaktinę operaciją ir užkirsti kelią vėžio atsiradimui, išvengti gydymo.

„Visada kviečiu moteris, kurių šeimose kartojasi krūties vėžys, atvykti, o jei įmanoma, atvykti su sergančiu giminaičiu. Nes tada ištiriame ir sergantį žmogų, jam padedame toliau, ir ištiriame kitus šeimos narius. Ne tik moteris, bet ir vyrus, nes vyrams padidėja prostatos vėžio rizika“, – sakė O. Liaugaudienė.

Ne visi onkologiniai susirgimai gali būti paveldimi. Pavyzdžiui, nepaveldimos yra onkohematologinės ligos, plaučių, gimdos kaklelio vėžys. Labiausiai paveldimi yra storosios žarnos, krūties, kiaušidžių, prostatos, inkstų vėžys.

Olga Liaugaudienė

Galima susimokėti patiems

Būna atvejų, kai pacientai neturi indikacijų gauti valstybės kompensuojamų vėžio genetinių tyrimų, tačiau vėžio labai bijo. Tokiu atveju, pacientas pats gali užsimokėti už tyrimus. O. Liaugaudienė išvardijo, kiek tai kainuotų NVI.

„Turime dviejų etapų tyrimus – yra tyrimas dėl dažniausiai nustatomų pokyčių, kai ištiriame tik tam tikras genų vietas, ne visą geną pilnai. Tai ne toks išsamus tyrimas, bet jis pigesnis, kainuoja apie 100 eur. Taip pat turime išsamų tyrimą, kur galime patikrinti kelioliką genų, jis kainuoja apie 500–600 eur“, – sakė O. Liaugaudienė.

Jei norite atlikti genetinius tyrimus, iš pradžių reikėtų gauti siuntimą iš šeimos gydytojo. Atvykus pas genetiką, iš pradžių laukia pokalbis, o tada kraujo pridavimas. Iš kraujo mėginio laboratorija atlieka tyrimus. Paprasto tyrimo atsakymo reikia laukti kelias savaites, o išsamaus laukti gali tekti ir metus.

„Daugėja pacienčių, kurios pačios pasiprašo ar specialistų, ar šeimos gydytojų atvykti. Visada raginu tai padaryti, nes atėjus pas genetiką galima išsiaiškinti, ar reikia to tyrimo, ar ne. Ir taip psichologiškai būna ramiau“, – sakė O. Liaugaudienė.

Vis rečiau šalinamos krūtys

Pasak A. Leveckytės, anksčiau nustačius genų mutacijas BRCA1 ar BRCA2, dauguma specialistų rekomenduodavo pašalinti abi krūtis bei atlikti ginekologines prevencines operacijas. Dabar vietoje šių operacijų rekomenduojamas aktyvus stebėjimas.
Krūtų patikra

„Mes Lietuvoje galime pasidžiaugti, kad moteriai, kuriai nustatyta BRCA1 ar BRCA2 mutacija, priklauso 2 krūtų tyrimai per metus. Tai yra mamograma, echoskopija bei krūtų magnetinis rezonansas. Toli gražu ne visose Europos Sąjungos šalyse magnetinis rezonansas prie genetiškai paveldimo vėžio yra kompensuojamas kartą metuose valstybės. Mūsų valstybėje tai yra“, – pasakojo A. Leveckytė.

Kiek anksčiau Kauno klinikų Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Ugenskienė išskirtinai „Delfi plius“ papasakojo apie genetinius paveldimo vėžio tyrimus ir kam jie gali būti atlikti nemokamai.

Profesorė pasakojo, kad kai kuriais atvejais genetinius tyrimus galima atlikti ir vėžiu nesergančiam žmogui

„Galima tirti ir sveikus asmenis. Tikrai pasitaiko tokių atvejų, kai ateina moterys, kurių mama, teta ar sesuo sirgo krūties vėžiu ir mirė.

Tirti sveikus asmenis nemokamai dėl krūties vėžio galima tada, kai buvo nustatyta onkologinė liga ne mažiau kaip dviem pirmos eilės giminaičiams. Pirmos eilės giminaičiai yra tėvai, broliai, seserys, vaikai“, – sakė prof. dr. R. Ugenskienė.

Pasak jos, kartais ir patys žmonės nujaučia, kada reikėtų išsitirti.

„Būna, kad ateina žmogus ir sako, jog jų giminėje yra daug sergančiųjų vėžiu. Genetikas braižo genealoginį medį ir pagal onkologinius susirgimus giminėje įvertina ar sveikas žmogus gali būti tiriamas. Rekomenduojama tyrimus pradėti nuo sergančio asmens, tačiau pasitaiko atvejų, kai giminėje visi sergantys onkologine liga jau būna mirę.

Dar gali būti, kad liga kartojasi iš kartos į kartą. Pavyzdžiui krūties vėžiu sirgo ir nuo jo mirė mama ir močiutė (iš mamos pusės). Pasitaiko atvejų, kai giminėje yra skirtingi onkologiniai susirgimai. Pavyzdžiui mama sirgo kiaušidžių vėžiu, o močiutė krūties vėžiu“, – sakė pašnekovė. Jos abi jau yra mirusios. Tokiu atveju, nors onkologiniu susirgimas yra ne tas pats, tačiau tyrimus irgi galima atlikti, mat šie abu susirgimai yra priskiriami BRCA spektro navikams.

Visą išsamų tekstą apie genetinius tyrimus galite rasti čia.