Nepaisant augančio tokio pobūdžio operacijų skaičiaus, artroskopiją vis dar gaubia įvairūs mitai, kuriuos pranešime žiniasklaidai aptaria specialistai.
1. Artroskopija niekuo nesiskiria nuo kitų operacijų.
„Artroskopinės operacijos – tai tokia operacijų rūšis, kurių metu daromi labai nedideli, iki 3 milimetrų, pjūviai. Per vieną iš pjūvių yra įvedama optika, kuri chirurgui leidžia ekrane matyti vaizdą, o per kitus kitus mažus įdūrimus būna atliekami operacijai reikalingi veiksmai – prisiuvami nutrūkę audiniai, nuvalomas sąnarys.
Operacijos trukmė, priklausomai nuo paciento būklės, gali trukti nuo 20 minučių iki 3–4 valandų. Svarbiausias tokios intervencijos privalumas – jos metu nėra žalojami sveiki audiniai“, – aiškina medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytojas ortopedas-traumatologas, artroskopinių operacijų ekspertas Viktoras Jermolajevas.
2. Operacijos metu bus įdėtas implantas, kuris vis tiek kažkiek jausis.
Pasak gydytojo, beveik 95 proc. visų artroskopinių operacijų naudojami tirpstantys plastikiniai arba metaliniai-titaniniai implantai. Kur kas dažniausiai naudojami pirmieji, kurie ištirpsta per 2–3 metus ir jų vietoje vėl užauga kaulas. Kai prireikia metalinių implantų, naudojamas titanas, nes jis neįsimagnetina, o tai vėliau leidžia net ir turintiems metalinius implantus pacientams atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Titaniniai implantai lieka visam gyvenimui, juos prireikia išimti labai retais atvejais, pavyzdžiui, atsiradus infekcijai arba implantui išjudėjus iš vietos.
3. Metalinis implantas trukdo keliauti.
„Taip, oro uosto patikroje naudojami prietaisai reaguoja į metalą. Tačiau jie pradeda aptikti metalinius svetimkūnius maždaug nuo 100 gramų. Todėl su sunkumais gali susidurti tik tie žmonės, kurie turi endoprotezus, bet ne implantus. Artroskopinių operacijų metu naudojami sąnarių implantai sveria iki 5 gramų, tad metalo detektoriai jų neaptinka“, – pasakoja V. Jermolajevas.
4. Artroskopija yra sportininkų ir slidininkų operacija.
„Vargu ar galima taip teigti, bent jau mūsų duomenys to nerodo. Galbūt tiesiog profesionalių sportininkų traumos yra matomos dažniau. Taip, kelio, peties traumos dažnai patiriamos sportuojant, tačiau tai gali nutikti ir užsiimant bet kokia kita aktyvia veikla ar tiesiog buityje. Galbūt būtų galima pastebėti, kad kelio raiščių plyšiai dažniau nutinka slidinėjant, žaidžiant futbolą. Tačiau peties traumos kamuoja vidutinio ir pagyvenusio amžiaus žmones“, – sako „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo rizikos vertinimo skyriaus vadovas Rimgaudas Staigis.
5. Artroskopija – brangus malonumas.
Anot R. Staigio, tokios operacijos valstybinėse gydymo įstaigose kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, privačiose klinikose PSDF lėšomis kompensuojama tik bazinė operacijos kaina, o kainos skirtumą tarp pagerintos paslaugos kainos ir TLK kompensuojamos dalies moka pats pacientas. Pacientams, turintiems papildomą sveikatos draudimą, operacijos kainą kompensuoja draudimo bendrovės.
6. Vis tiek nebebus taip, kaip anksčiau.
„Savo pacientams sakau, kad gijimo po operacijos greitis lygus 1 procentui per 1 dieną ir taip 100 dienų. Vadinasi, tai užtrunka apie 3 mėnesius. Po to prasideda reabilitacija, nes gyjant atrofuojasi raumenys, sustingsta sąnariai ir reikia visa tai atgaivinti. Būtent raumenys apsaugo sąnarį nuo pakartotinių traumų. Raumenynui pilnai atsistačius, žmogus ir vėl gali sportuoti ar užsiimti kita fizine veikla taip, kaip ir iki traumos. Tikimybė vėl patirti tokią pačią ar panašią traumą priklauso tik nuo žmogaus gyvenimo būdo, anksčiau atliktos operacijos tam neturi jokios įtakos“, – teigia gydytojas ortopedas-traumatologas.
