laipėdoje dirbantis neurochirurgas P. Kačnovas prieš 3 metus baigė rezidentūros studijas, tačiau jau išgelbėjo daugybę gyvybių atlikdamas galvos operacijas. Į šio gydytojo rankas pakliūva traumas patyrusieji, kuriems reikalingos skubios operacijos, taip pat žmonės, kurių galvose tūno navikai, plyšta smegenų aneurizmos ir pan.
„Žmogaus galvoje yra nedaug vietos tarp smegenų, kraujo ir smegenis supančio skysčio. Kai dėl traumos galvoje susikaupia per daug kraujo, smegenys gali būti suspaustos, nes vietos dar labiau sumažėja. Norėdami išgelbėti žmogaus sveikatą ir gyvybę, gydytojai gali atlikti operaciją, kurios metu atidaroma kaukolė ir pašalinamas perteklinis kraujas. Taip sumažinamas spaudimas į smegenis, o tai gali išgelbėti žmogaus gyvybę ir išsaugoti smegenų funkcijas, – vieną iš jo atliekamų operacijų trumpai apibūdino gydytojas.
– Jei žmogaus galvoje yra navikas ir leidžia aplinkybės (kokioje vietoje yra auglys, koks jo dydis, kokia paciento sveikatos būklė), stengiamės jį visą pašalinti ar bent paimti gabalėlį (jei pašalinimas yra per pavojingas), kad sužinotume, kokia tai liga ir būtų galima nustatyti diagnozę, o ją žinant, paskirti specifinį gydymą konkrečiai ligai.“
Išskirtinė galimybė gydytojams
Visai neseniai KUL neurochirurgas pagal specialią medikų programą stažavosi Pietų Korėjoje. Jis lankėsi ligoninėje, kurioje vyrauja ypač didelis srautas pacientų, turinčių galvos smegenų navikus. Gydytojas pasakojo, kad Pietų Korėjoje vyrauja privačios gydymo įstaigos. Jis stažavosi šios šalies sostinėje Seule, medicinos centre, kuris priklauso „Samsung“ grupei. Šioje ligoninėje gydoma apie 10–15 proc. visų Pietų Korėjos (daugiau nei 51 milijonas gyventojų) galvos smegenų navikais sergančių žmonių, o tai yra nuo 5 iki 7,5 mln. žmonių.
„Ligoninėje, kurioje vizitavau, yra didžiuliai pacientų srautai. Kiekvieną dieną operacinėje gali pamatyti ką nors neįprasto. T. y. tokių pacientų situacijų, kurios Lietuvoje būtų labai retos ir atvejai būtų sudėtingi, o Pietų Korėjoje tokie atvejai pakankami dažni.
Pavyzdžiui, vieno paciento ketvirtadalį kaukolės ertmės užėmė navikas. Tai Lietuvoje būtų ganėtinai sudėtingas atvejis“, – pasakojo gydytojas Pavelas ir pridūrė, kad susidūręs su tokiais sudėtingais atvejais svečioje šalyje ir pamatęs, kaip tokios problemos išsprendžiamos, į Lietuvą parsivežė neįkainojamų žinių bagažą.
Kaip informavo šią medikų programą kuruojantis KUL Pilvo ir krūtinės chirurgijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius, per pastaruosius 15 metų beveik 30 Lietuvos gydytojų turėjo galimybę (nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių) stažuotis geriausiose Pietų Korėjos gydymo įstaigose: pilvo chirurgijos, anesteziologijos, vaikų chirurgijos ir neurochirurgijos srityse. Iki šiol paskutinis šios programos galimybėmis pasinaudojo KUL neurochirurgas P. Kačnovas.
Ar skiriasi galvos operacijos Lietuvoje ir Pietų Korėjoje?
Gydytojas P. Kačnovas sako, kad galvos operacijos – vienos ilgiausiai trunkančių. Viena operacija gali trukti nuo valandos iki net 33 valandų – viskas priklauso nuo atvejo sudėtingumo.
Ligoninėje, kurioje stažavosi lietuvis, galvos operacijos vyksta nuo ankstyvo ryto iki vakaro. „Jie baigia dirbti tada, kai baigia operuoti. Kartais atrodo, kad gydytojai gyvena ligoninėje. Per vieną mėnesį kelias dienas operacijos vyko iki vidurnakčio, aš iš ligoninės dažniausiai išeidavau 8 val. vakaro“, – sako KUL gydytojas.
Kaip sako medikas, nors operuojant galvos smegenis yra tam tikri etapai, kurie dažniausiai visur atliekami vienodai, visgi chirurgiją galima lyginti su menu ar amatu, kurio rezultatas priklauso nuo darbą atlikusio žmogaus įgudimo, asmeninių savybių, atvejo aplinkybių, paciento ypatybių ir pan.
„Kiekvienas chirurgas turi kažkokį savitumą ir priėjimą prie naviko atlieka skirtingai. Dažniausiai į tokias stažuotes gydytojai važiuoja tam, kad galėtų patobulinti operacijų metu atliekamus etapus. Turėjau galimybę pamatyti, kaip operuoja, kaip ten vadina, neurochirurgijos žvaigždės, – sakė KUL neurochirurgas.
– Pamačiau, kad korėjiečių gydytojai naudoja tokią pačią techniką kaip ir mes, dirbantys Lietuvoje: naudojamas toks pats mikroskopas, tie patys grąžtai, navigacinė sistema (naudojama, kad būtų galima nustatyti, kur galvoje yra navikas, nepadarius pjūvio). Kolegos Seule turi daugiau vienkartinių priemonių pasirinkimo. Lietuvoje mes viską turime, tik pasirinkimas kiek ribotas“.
Jei šio neurochirurgo darbe Klaipėdoje pasitaikytų išskirtinių atvejų, jis jau turėtų kitokios patirties, yra susipažinęs su mūsų šalyje ypač retai pasitaikančių atvejų taktikomis, pamatė iki tol nematytus priėjimus prie auglių.
„Kolegos Seule turi daugybę pacientų, o atvejai būna labai skirtingi, todėl jie gali vystyti savitus priėjimus. Priėjimas iki naviko gali būti skirtingas. Žinoma, yra standartiniai koridoriai, tačiau išskirtiniais atvejais gali tekti taikyti kiek sudėtingesnius priėjimus. Viskas priklauso nuo chirurgo patirties ir meistriškumo“, – pasakoja gydytojas Pavelas.
Tiesa, KUL gydytojas pastebi, kad korėjiečiai turi galimybę išbandyti testuojamus naujausius medicininius aparatus: „Vienas iš tokių – aparatas, kuris operacijos metu naviguoja, kad būtų galima kuo tiksliau smegenyse implantuoti elektrodus Parkinsono ligai gydyti.“
Ar galima išvengti galvos navikų?
Smegenų navikai – pakankamai reta vėžio forma. Kaip tikslina neurochirurgas P. Kačnovas, smegenų piktybiniai navikai (atmetus metastazes) sudaro apie 2 proc. visų vežinių susirgimų. Kalbant apie simptomus galvos smegenyse esant navikui, yra nespecifiniai, bendrojo pobūdžio simptomai: naujai atsiradęs galvos skausmas, pykinimas, bendras silpnumas, alpimas, galvos svaigimas, nuotaikų kaita, traukuliai, sąmonės sutrikimas. Specifiniai simptomai priklauso nuo naviko lokalizacijos ir spaudimo į tam tikrą smegenų žievės ar nervinių pluoštų zoną. Tai gali būti: galūnių silpnumas, jutimų, kalbos, regos koordinacijos sutrikimai (dar vadinami židinine neurologine simptomatika).
P. Kačnovas neurochirurgu dar dirba neilgai, tačiau pastebi, kad galvos smegenų navikų diagnostika Lietuvoje gerėja. Dažniausiai smegenų navikai aptinkami atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, o vėliau rezultatai gali būti tikslinami magnetiniu rezonansu. Jis paskiriamas gydytojo, pagal paciento sveikatos būklę ir nusiskundimus.
„Šiais laikais Lietuvoje nėra sunku gauti siuntimą galvos kompiuterinei tomografijai ar magnetiniam rezonansui. Neretai pakitimai galvos smegenyse randami atsitiktinai. Pavyzdžiui, po įvykusios traumos atliekant galvos kompiuterinę tomografiją, tikslinant dėl galvos skausmo, demencijos ar tiriant akis, ausis ar net kaklinę stuburo dalį“, – sakė P. Kačnovas.
Gydytojas, paklaustas, ar galima kažką padaryti, kad būtų išvengiami galvos navikai, atsakė, kad reikia laikytis bazinių patarimų, kurie taikomi daugelio ligų prevencijai: pakankamas fizinis aktyvumas, streso valdymas, pakankama miego trukmė, subalansuota mityba, ydingų įpročių vengimas.
„Rūkymas ir alkoholis gali daryti įtaką tam tikrų navikų atsiradimui, kraujagyslių išsiplėtimui“, – akcentuoja neurochirurgas P. Kačnovas.
