Siūlė kviestis greitąją
Moters vaikui praėjusią savaitę buvo atlikta tonzilių ir adenoidų šalinimo operacija.
„Operacija rimta, dvi savaites vaikas privalo būti namie, labai atsargiai maitintis, kad nepažeistų žaizdos gerklėje ir neprasidėtų kraujavimas, dėl ko reikėtų skubiai vykti į ligoninę. Kol gulėjo ligoninėje, su vaiku buvau aš. Išrašius iš ligoninės, nuo pirmadienio, nedarbingumą ėmė tėtis. Jį išrašyti turi vaiko gydytoja, dirbanti poliklinikoje“, – pasakojo Laura.
Nuo čia ir prasidėjo nesusipratimas, su kuriuo ji susidūrė, paskambinusi į Antakalnio poliklinikos registratūrą.
„Skambinu į poliklinikos registratūrą, ten man pareiškia: tam, kad būtų išrašytas nedarbingumas, tėtis su vaiku, kuriam paskirtas namų režimas ir liepta vengti virusų, infekcijų, nebūti viešose vietose, privalo atvykti į polikliniką fiziškai, nes gydytoja gali norėti vaiką apžiūrėti bei įsitikinti, ar tikrai jam atlikta operacija. Bet visa informacija apie įvykusią operaciją ir pooperacinį laikotarpį išsamiai aprašyta ir gydytojai prieinama e-sveikatoje.
Aiškinu, kad vaikas trintis po poliklinikos koridorius, pilnus sergančiųjų peršalimais ir kitomis infekcijomis, negali, jam tai uždrausta. Vaikui atlikta rimta operacija. Registratorė tada nusileidžia ir pareiškia, kad na gerai, tėtis gali atvykti vienas.
Klausiu, o kaip tada su vaiku, kuris dar mažas ir vienas paliktas (nes aš turiu būti darbe, mano nedarbingumas baigėsi) gali netyčia ką nors kietesnio suvalgyti, kas pažeistų žaizdą ir prasidės kraujavimas.
Prieiname iki tokio absurdo, kad registratorė pasiūlo tada vaikui iškviesti greitąją. Puiku, tėtis sėdi pas gydytoją, kad ta elektroniniu būdu išrašytų nedarbingumą, o vaikas springdamas kraujais kviečiasi sau greitąją, – ironizavo mama, pridūrusi: – Man paprašius pasikalbėti su registratorės vadovybe, su ja nesujungia.
Man tik kyla klausimas, kam tada ta e-sveikata, jeigu gydytojai negali tiesiog jos pagrindu išrašyti nedarbingumo pažymos tėvams? Kodėl negali pakakti tiesiog paprasto skambučio?“
Poliklinika: nedarbingumą galėjo skirti ir operavęs gydytojas
Susiklosčiusią situaciją paprašėme pakomentuoti Antakalnio poliklinikos atstovų.
Į tai Antakalnio poliklinikos komunikacijos koordinatorė Rūta Vanagienė atsiuntė tokį atsakymą: „Pirmiausia apgailestaujame, kad pacientė šiuo klausimu nesikreipė nei į poliklinikos administraciją, nei į skyriaus, kuriame dirba vaiko šeimos gydytojas, vedėją. Dėl šios priežasties negalime konkrečiai išanalizuoti šios situacijos.
Atkreiptinas dėmesys, kad nedarbingumą vaiko slaugai gali išduoti ne tik šeimos gydytojas, bet ir operaciją atlikęs specialistas. Tokiu atveju, pacientams nereikia gaišti laiko ir papildomai kreiptis į šeimos gydytoją vien dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.
Šeimos gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, prisiima asmeninę atsakomybę už paciento sveikatos būklę, todėl jam svarbu įsitikinti, ar po operacijos nėra komplikacijų, ar tinkamai prižiūrimos pooperacinės žaizdos ir pan. Todėl siekiant išvengti komplikacijų ir gydymo klaidų, poliklinikoje pirmenybę teikiame kontaktinėms konsultacijoms.
Taip pat norime visiems pacientams priminti, kad siekiant išvengti infekcinių ligų poliklinikoje rekomenduojame laikytis saugaus atstumo, dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas“.
„Sodros“ atstovė: pažymėjimą galima gauti nuotoliniu būdu
Plačiau apie tai, kaip išduodami nedarbingumo pažymėjimai ir mokamos ligos išmokos vaikus slaugantiems tėvams, atsakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus Malgožata Kozič.
„Jei žmogus serga ar slaugo savo šeimos narį ir negali atvykti į darbą, gydytojas, pripažindamas jį laikinai nedarbingu, išduoda jam nedarbingumo pažymėjimą vadovaudamasis taisyklėmis. Taisyklėse nustatyta, kad gydytojai, išduodami nedarbingumo pažymėjimus, apžiūri pacientus ir surašo asmens medicinos dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia nedarbingumo pažymėjimų išdavimą.
Žmogui, kuris dėl sveikatos būklės, gulimo režimo ar taikomo gydymo negali atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, nedarbingumo pažymėjimas pratęsiamas nuotoliniu būdu suteikus gydytojo konsultaciją nuotoliniu būdu. Asmens medicinos dokumentuose nuotolinės konsultacijos dieną gydytojas surašo asmens nusiskundimus, pateiktas režimo bei gydymo rekomendacijas.
Nedarbingumo pažymėjimas taip pat gali būti išduodamas nuotoliniu būdu, jei žmogui pasireiškia negalavimai atitinkantys užkrečiamosios ligos požymius, ar žmogus yra privalomoje izoliacijoje ir dėl to negali atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Sprendimą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo nuotoliniu būdu priima šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas, įvertinęs galimą užkrėtimo riziką. Jei gydomos užkrečiamosios ligos ar privalomos izoliacijos laikotarpiu prireikia tiesioginės konsultacijos, gydytojas nuotolinės konsultacijos metu įvertinęs pateiktą informaciją apie žmogaus sveikatos būklę ir įvertinęs galimo užkrėtimo riziką, užregistruoja žmogų konsultacijai tiesioginio kontakto būdu. Tokio vizito metu gydytojas sprendžia dėl paciento laikinojo nedarbingumo“, – rašoma „Sodros“ atstovės atsiųstame komentare.
Anot M. Kozič, ligos išmoka šeimos nario slaugos atveju skiriama ir mokama vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu bei Ligos ir motinystės išmokų nuostatais.
- Ligos išmoka mokama ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų, jei slaugote sergantį iki 14 metų vaiką.
- Jei slaugote vaiką vyresnį nei 14 metų, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
- Jei slaugote sergantį vaiką ilgiau nei įstatyme įtvirtinta ligos išmokos mokėjimo trukmė, išduodama medicininė pažyma, kuri pateisina Jūsų neatvykimą į darbą. Tačiau už pažymoje nurodytą laiką nemokama ligos išmoka.
Ligos išmoka taip pat gali būti mokama:
- už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus, jei slaugote stacionare, ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų;
- už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, jei slaugote sunkiomis ligomis sergantį vaiką iki 18 metų;
- už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, jei slaugote ypač sunkiomis ligomis sergantį vaiką iki 18 metų
Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina Sveikatos apsaugos ministras ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras.
