Kaip rašo „The Independent“, tai susiję su biologiniu laikrodžiu ar paros ritmo mechanizmu, padedančiais reguliuoti aktyvumą skirtingu paros metu. Šie du organizmo mechanizmai nustato, kada užsimanome nubusti, ir kada norime miegoti, valgyti ar atsigauti po rimtesnės chirurginės invazijos.
Leidinyje „The Lancet“ publikuotą tyrimą atlikę mokslininkai nustatė, kad biologinį laikrodį su širdies pažeidimais sieja beveik 300 genų. Be to, nustatytas ryšys tarp asmens biologinio laikrodžio ir rizikos patirti širdies pažeidimų ar būti ištiktam širdies smūgio po atliktos širdies operacijos.
Anot Lilio universiteto profesoriaus Davido Montaigne, šis tyrimas padėjo išsiaiškinti, kad po operacijų gresiantys širdies pažeidimai dažniau fiksuojami tais atvejais, kai operacijos atliekamos ryte, lyginant su tomis širdies operacijomis, kurios atliekamos po pietų.
„Mūsų padarytos išvados tai patvirtina, nes iš dalies su šiais pažeidimais susijęs biologinis mechanizmas yra veikiamas asmens paros ritmą nustatančio laikrodžio ir jį kontroliuojančių genų.
„Taigi širdies operacijos perkėlimas į popietę gali padėti sumažinti asmens riziką patirti širdies pažeidimų po operacijos.“ – konstatavo mokslininkas.
Tyrimą atlikę mokslininkai išanalizavo 596 asmenų medicininius įrašus, liudijančius apie atliktas širdies vožtuvo pakeitimo operacijas, pusė iš kurių buvo atliktos ryte, o kita pusė – po pietų.
Patikrinti visi su širdies būkle susiję nesklandumai, įskaitant širdies smūgius, nepakankamumo ar mirties dėl širdies ligos atvejus, su kuriais nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. susidūrė tiriamieji. Nustatyta, kad 28 iš 298 pacientų, kuriems širdies operacija buvo atlikta po pietų, susidūrė su rimtais širdies veiklos nesklandumais. Analogiškų atvejų apžvelgus 298 pacientų, kuriems širdies operacijos buvo atliktos ryte, nustatyta 58.
Mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad tiems pacientams, kuriems širdies operacija buvo atlikta po pietų, nustatyta rizika patirti rimtų su širdies būkle susijusių problemų 50 proc. mažesnė, lyginant su asmenimis, kuriems šios rūšies operacija atlikta ryte.
Mokslininkų komanda taip pat sekė būklę 88 pacientų, kuriems atsitiktine tvarka nuo 2016 m. sausio iki 2017 m. vasario mėn. vožtuvo keitimo operacija buvo skirta ryte arba po pietų. Taigi paaiškėjo, kad tiems pacientams, kuriems operacija atlikta ryte, rizika patirti širdies audinio pažeidimų po operacijos buvo mažesnė, lyginant su tais, kuriems, širdies operacijos buvo atliktos ryte.
Atlikti 30 pacientų (14 iš jų širdies operacija atlikta ryte, 16 – po pietų) širdies audinio mėginių tyrimai parodė, kad po pietų operuotų pacientų širdies audinio mėginiai pasižymėjo greičiau atgautu gebėjimu susitraukti, laikomi sąlygomis, panašiomis į tas, kurios susidaro, kai širdį pripildo kraujas.
Genetinė šių mėginių analizė taip pat parodė, kad 287 genai, siejami su paros ritmo nustatymo subtilybėmis, didesniu aktyvumu pasižymėjo tais atvejais, kai operacija buvo daryta po pietų.
Mokslininkai neabejoja, kad tokie tyrimų rezultatai patvirtina ryšį tarp širdies darbo ir žmogaus organizmo dienos ritmui „vadovaujančio“ laikrodžio, o pooperacinių mėginių rezultatai liudija, kad širdis galimai atsistato prasčiau, kai operacija atliekama po pietų.
Be jokios abejonės, šiems atliktų tyrimų rezultatams patvirtinti būtina tęsti bandymus ir analizes. Profesorius Michelis Ovize iš Louis Pradel ligoninės Prancūzijoje linkęs pripažinti, kad tyrimą atlikę mokslininkai akivaizdžiai įrodė, kad paros ritmas turi klinikinės reikšmės atliekant aortos vožtuvo pakeitimo operaciją, tačiau būtina tyrimus tęsti. „Net ir neturėdami vaistų, padedančių sureguliuoti paros ritmo laikrodį, galėtume pasirūpinti, kad didesnės rizikos pacientai prioritetine tvarka būtų operuojami po pietų“, - rekomendacijas dalino jis.
