Virš 2 tūkst. mėgintuvėlių per parą
Laboratorinės medicinos klinikos apsukos – didžiulės. Per parą čia atkeliauja virš 2 tūkstančių mėgintuvėlių, o iš vieno paprastai atliekami keli skirtingi tyrimai.
Laboratorinės medicinos klinikoje atliekami įvairiausi tyrimai: imunocheminiai (vėžio, hormonų tyrimai, daromas prokalcitoninas, reaktyvusis baltymas), biocheminiai (tiriamas kalis, natris, cholesterolis ir pan.), mikrobioliginiai, molekuliniai. Tyrimus atlieka apie 30 gydytojų-medicinos biologų ir apie 130 laborantų. Darbas čia verda nuolatos – 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę.
Dar ne taip seniai mėgintuvėlius su kraujo ir audinių mėginiais į laboratoriją pristatydavo Kauno klinikų kurjeriai. Be abejo, vien pristatymas užtrukdavo, kaip ir rezultatų parnešimas ilgais ir painiais po visa ligonine išvedžiotais tuneliais, apie kuriuos portalas „Delfi“ pasakojo čia.
Nuo 2019 metų mėginiai laboratorijos darbuotojus pasiekia vos per kelias minutes pneumopaštu, kurio 8,5 kilometro ilgio vamzdžiai driekiasi tais pačiais tuneliais. Kuriame nors skyriuje (jų yra per 90) mėginys įdedamas į specialią kapsulę, šioji patalpinama į vieną iš stotelių ir skrieja kone 6 metrų per sekundę greičiu tiesiai į vieną iš 5 Laboratorinės medicinos klinikos stočių.
Tyrimus rūšiuoja robotas
O laboratorijoje mėgintuvėlius pasitinka ir suskirsto robotas.
„Robotas pasiima mėgintuvėlį, nusiskenuoja ant jo pritvirtiną brūkšninį kodą ir žino, ką toliau su juo daryti – į kurią pusę jį siųsti ir į kurį aparatą.
Yra tyrimų, kurie yra ekstriniai – daromi skubos tvarka. Jie eina vienu takeliu, kad būtų ištirti greičiau. Yra tyrimų, kurie gali būti tiriami ne tą pačią dieną – robotas juos nusiunčia į šaldytuvą saugoti reikiamomis sąlygomis“, – pristatė robotą profesorė A. Vitkauskienė.
Pasidomėjus, kaip ant mėgintuvėlių atsiranda brūkšninis kodas, pašnekovė pasakojo: „Gydytojas paskiria reikalingus tyrimus, o slaugytoja kompiuteryje mato, kokių reikės. Pagal tai parenka mėgintuvėlius ir užklijuoja lipdukus“.
Pasak profesorės, darant viską pagal taisykles, kuomet mėgintuvėlis pažymimas lipduku iškart, vos paėmus mėginį iš paciento, sumaišyti tyrimus rizikos beveik nėra.
Šaldytuve saugo bent savaitę
Mėginiai, kuriuos reikia centrifuguoti įstatomi į specialius stovelius ir robotas pats juos įdeda į centrifugą.
Automatiškai nusukami ir mėgintuvėlių dangteliai – anksčiau šį darbą atlikdavo žmonės.
Po tyrimų mėgintuvėliai vėl uždengiami dangteliais ir įdedami į šaldytuvą užprogramuotam laikui.
„Įprastai laikas užprogramuojamas savaitei, nes, kai gydytojas gauna atsakymą, gali būti, kad norės dar ir papildomai pacientui paskirti kokį nors tyrimą. Tuomet jam užteks tai tik pažymėti sistemoje – nereikia papildomai durti pacientui į veną. Mes informacinėje sistemoje išsišaukiame šį mėginį ir galime nusiųsti jį į aparatą tyrimo tęsimui“, – paaiškino Laboratorinės medicinos klinikos vadovė, pridūrė, kad nucentrifuguotas mėginys atitinkamomis sąlygomis gali stovėti savaitę, jeigu reikėtų – ir ilgesniam laikui (tada būtų dedamas į šaldiklį, kur temperatūra yra –80 oC) be grėsmės, kad savybės pasikeis.
Lygiai po savaitės, jeigu nenurodyta kitaip, mėginiai iš šaldytuvo išmetami. Kuriuos mėginius galima utilizuoti, parenka robotas, nuskenavęs jų brūkšninį kodą.
Šaldytuve telpa iki 10 tūkst. mėginių
Reikia pasakyti, kad laboratorijoje „dirbantis“ robotas neatrodo kaip iš filmų. Robotizuota laboratorinių tyrimų sistema panašesnė į savotišką spintutę.
Šis robotas buvo įsigytas prieš kone 3,5 metų ir jau galvojama skelbti kitą konkursą įrangos atnaujinimui. Beje, tai – ne vienintelis robotas, įdarbintas Kauno klinikose. Dar vienas, tiesa, mažiau išmanus, naktimis šveičia Kauno klinikų požemių grindis.
Paklausta, kaip darbas laboratorijoje vyko iki įsigijant robotinę sistemą, profesorė A. Vitkauskienė prisiminė: „Anksčiau didžiąją dalį visų tų pagalbinių procedūrų žmonės darydavo rankomis. Visų pirma nešiodavo tyrimus į laboratoriją, be to, patys kompiuteryje suvedinėdavo, kokių tyrimų reikės. Laboratorijoje gaudavo sąrašą ant „špargalkės“ ir ne visada būdavo aišku, kokio reikia tyrimo. Patys mūsų darbuotojai tyrimus registruodavo, suvesdami duomenis į kompiuterį.
Mėgintuvėlių „kepurėles“ darbuotojai irgi nuiminėdavo patys, šaldymui užkimšinėdavo irgi patys, patys dėdavo į šaldytuvus, kurių turėjome labai daug įvairiausių, o dabar įsigijome labai didelius ir talpius, kuriuose vienu metu telpa iki 10 tūkst. mėginių“.
Laboratorijoje pagal tyrimų grupes esti ir skirtingi analizatoriai.
„Kadangi mes dirbame 7 dienas per savaitę, 24 val. per parą, negalime sustoti, mūsų analizatoriai yra dubliuoti – jeigu vienas tvarkomas, kalibruojamas, kontroliuojamas, iš karto dirba kitas. Mes negalime nė minutės sustoti, nes už durų jau laukia rezultatų, jau skambina: „Kur tyrimai?“ – teigė profesorė A. Vitkauskienė.
Aparato neapgausi
Iš mėgintuvėlio paimant kraują kartais įvyksta visokių nenumatytų dalykų, kuriuos padeda aptikti hematologiniai analizatoriai.
„Jeigu gerai nepataikei į veną, jeigu adatą pamakalavo, būna, kad kraujyje įvyksta hemolizė. Dalis tyrimų labai tam jautrūs. Anksčiau akimi įvertindavome, kad kraujas gali būti hemolizuotas ir gali būti tyrimo paklaida.
Dabartiniai aparatai tas hemolizes įvertina patys skalėje nuo 1 iki 6 balų. Jeigu būna 6, mėginys tyrimui netinkamas – reikia iš naujo durti į veną. Tokiu atveju atsakymas būna: „Kraujas hemolizuotas, per didelės paklaidos. Su šituo nedirbame“.
Jeigu būna 3–4 balai hemolizės, didžiosios dalies tyrimų rezultatui tai įtakos nepadarys. Su tokiais mėginiais dirbame.
Bet yra tokių tyrimų, kaip kalio, kuris labai jautrus hemolizei. Pvz., jeigu tiriant kalio rezultatą hemolizė bus 3–4, rezultatas bus gerokai didesnis negu iš tiesų yra. Akimi vertinant hemolizę tarp laboratorijų ir atsiranda rezultatų skirtumai, bet aparato neapgausi“, – neabejojo profesorė.
Reikia ir žmogaus akių
Taigi, nemažai tyrimų yra automatizuoti. Jeigu rezultatas telpa į normos ribas, rezultatas automatiškai keliauja atgal į skyrių.
Tačiau Kauno klinikos yra trečiojo lygio ligoninė, kur gydomi patys sudėtingiausi pacientai, tad ir nukrypimų nuo normos gali būti dažniau.
„Tada mums mėginį reikia įvertinti akimis, ištirti pro mikroskopą. Patologinius tyrimus, kuriuos reikia labiau ištirti, atrenka pats aparatas ir sudeda į kitą stovelį, pats padaro mėginėlį, jį nudažydamas. Tada mes mėginius mikroskopuojame. Gyvo žmogaus mikroskopuotas rezultatas visą laiką bus tikslesnis negu aparato rezultatas“, – neabejojo profesorė A. Vitkauskienė.
Taigi vietas, kurias reikia atidžiau apžiūrėti, kur yra įtarimą sukėlusios ląstelių sankaupos, darbuotojams atrenka kompiuterizuota sistema. Vaizdai pateikiami taip, kad darbuotojas matytų kuo aiškiau ląstelės struktūrą, branduolį, citoplazmą ir pan.
Tiria ir nėščiąsias, ir donorų kraują
Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikoje daromi ir nėščiųjų atrankiniai biocheminiai tyrimai. Jie atliekami pirmame–antrame nėštumo semestre. Aptikus kokius nors pakitimus, atliekami dar ir genetiniai tyrimai.
Taip pat klinikoje vyksta donorų kraujo atranka dėl hepatitų B, C ir ŽIV. Donorų kraujas tiriamas, atliekant imunofermentinius ir molekulinius tyrimus. Pastarieji padeda užtikrinti, kad joks donuotas kraujas nebūtų bereikalingai utilizuotas.
