Paklausus G. Gargasienės, kaip atskirti ūmines žarnyno infekcijas nuo apsinuodijimo maistu, pasak jos, šios ūminės ligos diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus.
„Dauguma žarnyno infekcijų pasireiškia panašiais simptomais. Dažniausiai apsinuodijimą maistu sukelia bakterijos, kurios dauginasi maisto produktuose, kuriuos suvartojęs asmuo suserga“, – teigė ji.
Tikras susirgusiųjų mastas nežinomas
Virusines žarnyno infekcijas sukeliantys virusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t. y. virusai išsiskiria su išmatomis ir patenka per burną su užterštu maistu, vandeniu ir kontakto būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas.
Pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, temperatūros pakilimu pasireiškiančias infekcijas gali sukelti įvairūs virusai: rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kiti.
Visuomenės sveikatos specialistė pateikė duomenis, kad Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. susirgusiųjų ūminėmis žarnyno infekcijomis, iš jų – apie 10 tūkst. virusų sukeltų infekcijų atvejų. Daugiau nei 80 proc. tokių ligonių yra kasmet gydomi ligoninėse.
„Kadangi sergantys lengva ligos forma dažniausiai medicinos pagalbos nesikreipia, tikras susirgusiųjų mastas nežinomas. Lyginant 2019 m. pirmus 11 mėn. sergamumą virusinėmis žarnyno infekcijomis su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo registruotas nežymiai mažesnis sergamumas (2019 m. – 9698 atv.; 2018 m. – 10432 atv. sausio – lapkričio mėn.)“, – nurodė G. Gargasienė.
Ji taip pat pabrėžė, jog tikslūs 2019 metų duomenys bus tik sausio pabaigoje, tačiau analizuojant sergamumą virusinėmis žarnyno infekcijomis didžiausią susirgimų dalį sudaro rotavirusinės ir noravirusinės kilmės infekcijos.
Greitai plinta šeimose
Pasak G. Gargasienės, užsikrėtimo tikimybė priklauso nuo daugelio veiksnių: viruso dozės, kuri gali sukelti infekciją, individualių organizmo savybių, asmens ir aplinkos higienos laikymosi.
„Dažniausiai dėl mažos užkrečiamosios dozės ir visuotino imlumo virusinės žarnyno infekcijos greitai plinta šeimose, vaikų ugdymo įstaigose ir uždaruose kolektyvuose. Atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas asmens ir aplinkos higienos laikymuisi“, – įspėjo specialistė.
Taip pat įvardijo, kokių prevencijos priemonių būtina imtis, kad tokios ligos aplenktų jūsų šeimos židinį. „Efektyviausia apsaugos priemonė – skiepai. Nesant galimybės pasiskiepyti svarbiausia ir efektyviausia profilaktikos priemonė išlieka rankų plovimas. Kuo dažniau plaunamos rankos, tuo labiau sumažinama daugelio žarnyno infekcinių ligų rizika“.
Kitos nespecifinės profilaktikos priemonės:
- Aplinkos valymas ir dezinfekcija – labai svarbūs, kad namų aplinkoje virusai neišplistų ir neužsikrėstų kiti šeimos nariai.
- Namų aplinka nukenksminama (dezinfekuojama) šluostant, valant, skalbiant, virinant naudojant karštą vandenį, buitines valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.
- Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai). Dažniausiai naudojami daiktai ir / ar rankomis liečiami paviršiai (pvz., durų rankenos, tualeto sėdynės, praustuvų čiaupai, žaislai ir t.t.) turi būti valomi ne mažiau kaip du kartus per dieną arba nedelsiant esant vizualiam užteršimui.
- Saugiai tvarkyti maistą.
- Vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju.
