aA
Vos tik atšyla orai, smarkiai padidėja vienos iš svarbiausių centrinės nervų sistemos infekcijų Lietuvoje grėsmė. Pernai jau kovo mėnesį registruoti pirmieji erkinio encefalito susirgimo atvejai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infekcinių ligų centro gydytoja Rasutė Paulauskienė pranešime žiniasklaidai sako, kad erkinis encefalitas yra klastinga liga, kuriai būdingi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys ir neįgalumą. Ir nors virusą platinančių erkių gausėja, ligos išvengti galima – vakcinos nuo erkinio encefalito veiksmingumas siekia 98 proc., o pasiskiepyti jau galima ir BENU vaistinėse.
Rimanta Vasiliauskė
Rimanta Vasiliauskė
© Organizacijos nuotr.

Šiemet po žiemos alkanos erkės jau pabudusios ir ekspertai sako, kad priešingai nei Vakarų Europoje, kur net 90 proc. sergančiųjų erkiniu encefalitu užsikrečia leisdami laisvalaikį gamtoje, Lietuvoje bei kitose Baltijos valstybėse dauguma žmonių erkiniu encefalitu užsikrečia savo gyvenamoje aplinkoje – sodyboje ar kolektyviniame sode.

Kupiškio rajone, Subačiaus miestelyje, gyvenanti Rimanta Vasiliauskė pasakoja, kad lemtinga diena, kada įsisiurbė erkinio encefalito virusu infekuota erkė, buvo prieš gerą dešimtmetį, tačiau atsiminimai ryškūs iki šiol.

„Tai nebuvo ilgas pasivaikščiojimas miške, tiesiog stovėjau savo sode po obelimi, o kai prisėdau – pamačiau ant blauzdos erkę, nubraukiau ir pamiršau, – moteris pasakoja, kad tai buvo rugpjūčio pabaiga, o praėjus porai savaičių jai pakilo temperatūra. – Nežymus karščiavimas laikėsi pora dienų ir dingo. Galvojau, kad peršalau ar lengvas virusas prikibo.“

Dar po poros savaičių temperatūra vėl pakilo, tačiau šįkart ji buvo aukšta. Pradėjo pykinti, naktį atsikėlusi R. Vasiliauskė negalėjo ir iki tualeto nueiti – nebegalėjo ištiesti kojų, taip pat palenkus galvą, menčių srityje buvo skausmingas tempimo jausmas. Iškvietus greitąją medicinos pagalbą, paramedikė iškart įtarė erkinį encefalitą ir moterį nuvežė tiesiai į Panevėžio ligoninę.

Klastinga infekcija, kurios liekamieji reiškiniai gali sukelti ir neįgalumą

Lietuva priklauso erkinio encefalito epidemiologinei zonai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, mūsų šalyje šia pavojinga infekcija kasmet suserga vidutiniškai 470 žmonių ir skaičiai didėja.

Šiai ligai būdingas dvibangis karščiavimas. Infekcinių ligų centro skyriaus vedėja R. Paulauskienė sako, kad per pirmąją bangą erkinio encefalito simptomai gali priminti gripą ar peršalimą – skauda galvą, raumenis, jaučiamas silpnumas, karščiuojama, pablogėja miegas.

Rasutė Paulauskienė
Rasutė Paulauskienė
© Organizacijos nuotr.

„Svarbiausia, kad šioje fazėje tyrimais negalime patvirtinti erkinio encefalito, net jeigu ir įtariame infekciją, nes kraujo imunologiniai tyrimai yra neigiami, o smegenų skysčių tyrimas infekcijos dar nerodo. Tačiau atkreipti dėmesį į kraują svarbu – dažniausiai bus sumažėję leukocitų ir trombocitų, – sako gydytoja ir primena, kad po pirmosios erkinio encefalito bangos būna pertrauka – 7 dienų, kartais ir dviejų savaičių. – Po pertraukos pasireiškusi antroji banga rodo, kad žmogaus imuninė sistema nenugalėjo viruso ir jis įveikė hematoencefalinį barjerą – galingą filtrą tarp kraujotakos ir centrinės nervų sistemos, bei sukėlė smegenų uždegimą.“

Kokie ligos simptomai pasireikš, anot R. Paulauskienės, priklauso nuo erkinio encefalito formos, o jų yra trys: lengviausia – meningitinė, kuomet pažeidžiami minkštieji smegenų dangalai, žmogui skauda galvą, pykina, jaučiamas mieguistumas, bendras silpnumas. Meningoencefalomielitas išsivysto kai pažeidžiamos galvos ir nugaros smegenys, tuomet galimos parezės (galūnių raumenų silpnumas, dėl kurio sutrinka rankų ar kojų veikla) ir paralyžiai. Tokiais atvejais pasekmės dažnai būna skaudžios, žmonės kenčia nuo ilgalaikių liekamųjų reiškinių, sukeliančių neįgalumą.

„O dažniausiai diagnozuojama meningoencefalitinė forma, kuomet pažeidžiami smegenų dangalai ir galvos smegenys, tuomet atsiranda pusiausvyros, koordinacijos sutrikimai: žmogaus eisena sutrinka, jį mėto į šalis. Taip pat būdingas labai varginantis rankų, galvos, liežuvio tremoras, kuomet ligoniui sunku laikyti šaukštą, jis negali pats pavalgyti. Taip pat galimi sąmonės, kalbos sutrikimai“, – dažniausiai pasitaikančios erkinio encefalito formos simptomus apibūdina R. Paulauskienė ir priduria, kad nuo šios infekcijos mirštamumas siekia 0,5–4 proc.

Ilgas sveikimo procesas

„Jau grįžusi iš ligoninės nuėjau į kirpyklą ir laukdama savo eilės, žurnale pamačiau straipsnį apie erkinį encefalitą. Kai perskaičiau, kad nuo šios infekcijos galima numirti, mane užliejo karščio banga, – pasakoja erkiniu encefalitu persirgusi R. Vasiliauskė ir džiaugiasi, kad rimtų ligos pasekmių dabar nebejaučia, gal tik atmintis kartais pašlubuoja. – Tačiau sveikimo procesas buvo ilgas, po ligoninėje praleistų dienų, reikėjo dar ne vieno mėnesio, kad nebeskaudėtų galvos, praeitų viso kūno silpnumas. Iš pradžių ir judėti buvo sunku, negalėjau nei skaityti, nei žiūrėti televizoriaus – galva tiesiog plyšdavo iš skausmo. Paėjus net trumpą atstumą, reikėdavo pailsėti. Grįžusi į darbą negalėjau iškęsti triukšmo, turėdavau naudoti ausų kimštukus – dirbau siuvykloje. Po gerų dviejų mėnesių simptomai pamažu atslūgo, bet skausmas vis sudiegdavo, pavyzdžiui alkūnėje.“

Gydytoja R. Paulauskienė patvirtina, kad sveikimo procesas trunka ilgai – nuo mėnesio iki pusės metų, karatais ir 9–12 mėn, priklausomai nuo ligos eigos ir formos: „Ilgalaikių liekamųjų reiškinių dažnis Lietuvoje siekia apie 30 proc., kas dešimtam ligoniui nustatomi sunkūs, neįgalumą lemiantys ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, pavyzdžiui parezės, paralyžiai. Kaip po ligos seksis grįžti į gyvenimą, priklauso ir nuo paties žmogaus, kiek jėgų jis skirs reabilitacijai“, – sako medikė.

Dažniausiai po meningoencefalitinės ligos formos lieka atminties, dėmesio, miego sutrukimai, dirglumas, trečdaliui pasireiškia emocinis labilumas, t. y. greitas emocijų kitimas, nuotaikos nepastovumas. Tremoras vargina dešimtadalį pasveikusiųjų, nors po reabilitacijos, anot gydytojos, padėtis kiek pagerėja ir žmonės jau patys gali pavalgyti. 6–8 proc. gali likti sutrikusi eisena.

Erkiniu encefalitu rizikuoja ne tik grybautojai ar parkų lankytojai

Infekcinių ligų gydytoja pasakoja, kad ligoninėje erkės įkandimo faktą registruoja tik 40–50 proc. atvejų.

Erkinis encefalitas.
Erkinis encefalitas.
© Shutterstock

„Kas antras pacientas sako, kad jokia erkė nebuvo įsisegusi. Žmonės ypač dažnai nepastebi erkių nimfų, kurios yra labai mažos, vos 0,2 mm dydžio. O ir eiti į mišką nėra būtina, erkių yra parkuose, soduose, namo parneša naminiai gyvūnai. Turėjau tokį atvejį, kuomet žmogus sakė, kad net ant žolės nebuvo ir primygtinai prašė atmesti erkinio encefalito tikimybę. Taip pat svarbu pasakyti, kad erkinio encefalito užkratas yra erkės seilėse, taigi jis perduodamas jau įkandimo metu“, – pasakoja R. Paulauskienė.

Vienintelė veiksminga ir saugi erkinio encefalito prevencinė priemonė – skiepai. Subačiaus miestelyje gyvenanti Rimanta pasakoja, kad jai užsikrėtus erkiniu encefalitu, buvo tikras sujudimas: ji ne tik savo vaikus paskiepijo nuo erkinio encefalito, bet ir darbe kolegos pradėjo skiepytis.

Infekcinių ligų centro skyriaus vedėja R. Paulauskienė džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių pasiskiepija nuo erkinio encefalito, tik, anot gydytojos, liūdnų pacientų istorijų galėtų būti ir mažiau, nors jos ir labai greitai paskatina visus aplinkinius pasiskiepyti.

„Kai pacientas suserga sunkia erkinio encefalito forma, pasiskiepija ne tik patys artimiausi, bet ir draugai. Taip pat rezidentai vos pamatę, kokia tai sunki liga, irgi suskumba vakcinuotis. Erkinis encefalitas neturi jokio specifinio gydymo, šia liga sunkiau serga vyresni žmonės, turintys gretutinių ligų, pavyzdžiui cukrinį diabetą, širdies nepakankamumą ir pan. Jų silpnesnė imuninė sistema, be to neretai erkinis encefalitas vyresniems žmonėms nustatomas kiek pavėluotai. Būna, kad į infekcinių ligų skyrių jie atvežami, kai jau pradeda trikti sąmonė. Prieš tai, pavyzdžiui buvo įtariama pneumoniją, nes bendri kraujo tyrimai nerodo erkinio encefalito infekcijos, ją nustatyti galima tik ištyrus galvos smegenų skystį, atlikus kraujo imunologinius tyrimus“, – aiškina gydytoja.

Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito jau galima ir vaistinėse Vilniuje (PC „Panorama“ ir PC „Rimi“ Jeruzalės g. 4) bei Pasvalyje, Taikos g. 20. Taip pat greitu metu skiepų kabinetai duris atvers ir Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Šiauliuose.

BENU skiepų kabinetas
BENU skiepų kabinetas
© Organizacijos nuotr.

Pilnai apsaugai susidaryti reikalingos 3 skiepų dozės, tačiau ir po 2 vakcinų nuo erkinio encefalito susidaro pakankama apsauga. Prasidėjus erkių aktyvumui rekomenduojama pagreitinta skiepijimo schema: pirmosios dvi dozės įskiepijamos dviejų savaičių intervalu, trečia dozė praėjus 5 – 12 mėn. po antrosios. Norint turėti nuolatinį imunitetą, reikalingos palaikomoji dozė po 3 m. bei kitos revakcinacijos kas 3–5 m. (žmonėms iki 60 m. kas 5 m., vyresniems nei 60 m. – kas 3 m.).

www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
4.1667
Gabrielė Grinkaitė | D+

Apipjaustymas – populiarėjanti mada ar naudinga procedūra? Urologo nuomonė nustebins

JAV, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija, Jungtinėje Karalystė, Pietų Korėja –...

Tai – vienas veiksmingiausių apsaugos oru plintančių infekcijų būdų: sumažina tikimybę užsikrėsti ir koronavirusu (4)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad gegužės 5-ąją minimos Pasaulinės...

Profesorius Kubilius atkreipė dėmesį į svarbų rizikos veiksnį, kuris skatina širdies atakas ir didina insulto riziką (42)

Kasdien žmogus įkvepia 14 kg oro, išgeria apie 2 litrus skysčių ir suvalgo apie 1,5 kg maisto....

Kaip elgtis prieš ir po vakcinacijos nuo COVID-19, kad nesumažėtų skiepo efektyvumas? (95)

Kodėl svarbu vykti skiepytis nuo COVID-19 viruso esant geros savijautos ir ar visais atvejais verta...

5 dažniausios pavasarinės sveikatos problemos: šie patarimai padės jas įveikti

Šylant orams tikimės sulaukti ir geresnės savijautos, tačiau neįdėjus pastangų, deja, bet tik...

Top naujienos

Šarūnas Meškys | D+

Skubėkite prisirinkti šių pumpurų: užsienio mokslininkai ištyrė, kaip Lietuvoje paplitęs augalas įveikia mirtiną virusą ir naikina vėžio ląsteles

Italijos ir Pietų Korėjos mokslininkai išsiaiškino stulbinančią augalų savybę, kuri gali...

Po medikės savižudybės bus išmoktos pamokos: sukrėtimai laukia visos sistemos (143)

Sekmadienį iš gyvenimo savo noru pasitraukė jauna gydytoja anesteziologė-reanimatologė, dirbusi...

Pensija nuo 72-ejų? Metas susitaikyti, kad dirbti turėsime ilgiau (543)

Europos Komisija Lietuvai rekomenduoja iki 2040 m. prailginti darbingą amžių iki 72-ejų. Dabar...

Edgaras Savickas | D+

Sovietinis palikimas keliuose: kodėl vis dar atrodo, kad Europa prasideda Lenkijoje (24)

Pagal Sovietų Sąjungos GOST (rus. Государственный стандарт) sukurtas...

Iš Gazos Ruožo vėl lekia raketos: po Izraelio aviacijos smūgio sugriuvus 12 aukštų pastatui „Hamas“ surengė masinę ataką (145)

Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistų judėjimas „Hamas“ antradienį paskelbė paleidęs 130...

Sugalvojo originalų būdą įamžinti gražiausias Lietuvos vietoves: šis namų akcentas abejingų nepalieka (11)

Norite, jog į namus atėję draugai kalbėtųsi apie keliones, Lietuvos grožį ir pamirštų...

Moteris savo sutuoktiniui uždraudė naudotis banko kortele: lietuvis negalėjo sau nusipirkti elementariausių daiktų (32)

90 proc. smurto artimoje aplinkoje patiria moterys. Vyrų, patiriančių smurtą , yra gerokai...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Atkaklusis nacis, kuris norėjo grįžti į Vokietiją: pabėgėlio išradingumas pranoko „Holivudo“ filmus, o Hitleris už tai net apdovanojo

Sėkmė šypsosi tik atkakliems. Taip teigiama apie pasiekimus asmeniniame gyvenime, versle, sporte ir...

Į Norvegiją išvykusi lietuvė patyrė tikrą siaubą – dukters kūną rado jau atvėsusį Pasakojimas, paremtas tikrais įvykiais (9)

Vilma atvyko į Norvegiją užsidirbti. Kartu pasiėmė ir dukrelę Laurą. Su Lauros tėčiu visi...

Atkreipkite dėmesį, kokia poza miegate: ateityje tai turės rimtų pasekmių (11)

Atsižvelgdami į tai, kad trečdalį savo gyvenimo praleidžiate lovoje, tikriausiai norite...