Pagrindiniai simptomai – dusulys, kosulys ir kojų tinimas
Iki 60 metų tik 1 proc. žmonių turi šią ligą, o virš 80 metų kas dešimtas žmogus serga širdies nepakankamumu. Pasak R. Šerpyčio, ši patologija dažnėja, nes visame pasaulyje visuomenė vis labiau sensta.
Kaip Žinių radijui sakė gydytojas, širdies nepakankamumas yra patologinė būklė, kai širdies skilveliai nesugeba išstumti pakankamai kraujo į mažąjį ir didįjį kraujotakos ratus.
Dėl kraujo trūkumo organizme žmogus pajaučia tam tikrus simptomus. Pagrindiniai simptomai yra šie: dusulys, kosulys, bendras nuovargis, kojų tinimas, silpnumas, didelis širdies plakimas, skausmas krūtinėje, svorio didėjimas.
Vyresnio amžiaus žmonėms širdies nepakankamumas yra dar pavojingesnis, nes dažniausiai jie turi ir kitų, gretutinių ligų, geria daug vaistų, o kūnas prasčiau susidoroja su įvairiomis ligomis.
Žinių radijo laidoje gydytojo paklausė, kaip vyresni žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių ligų, reaguoja į COVID-19 vakcinas.
„Panašiai, kaip ir visi kiti. Jiems vakcinos labai naudingos dėl to, kad vakcinų poveikis dažniausiai būna nestiprus, o komplikacijos ligos labai sudėtingos“, – sakė R. Šerpytis.
Ligos galima išvengti
Apsisaugoti nuo širdies nepakankamumo, pasak R. Šerpyčio, tikrai galima. Pastebėta, kad 75 proc. sergančiųjų širdies nepakankamumu prieš tai turėjo aukštą kraujo spaudimą. O štai per didelį kraujospūdį galima stengtis išgydyti ne tik vaistais, bet ir tinkama mityba.
„Būtent ta hipertenzija, kuri būna ilgą laiką, pavyzdžiui, 20 metų, sukelia tas ligas, kurios vėliau sukelia širdies nepakankamumą. Tai yra hipertenzija sukelia miokardo infarktą, ritmo sutrikimus, vožtuvų problemas ir panašiai“, – kaip atsiranda širdies nepakankamumas, paaiškino gydytojas.
Tačiau išvengti šios ligos tikrai galima. Tereikia gyventi sveikai, valgyti sveiką maistą, judėti.
„Būtina kiekvienam žmogui surasti sportą, kuris jam patinka ir vengti svorio prieaugio. Paskutiniu metu matome, kad žmonės priauga tikrai labai daug svorio, turime antsvorio pandemiją. Dėl to svarbu būti fiziškai aktyviems, stebėti savo svorį, jei jis didėja – imtis priemonių, kad per didelį svorį numestume“ – kalbėjo laidos pašnekovas.
Gydytojas pabrėžia, jog kiekvienas žmogus turėtų žinoti, koks jo kraujospūdis, jei jis padidėjęs – jį gydyti, reguliuoti per didelį cholesterolį. Taip pat stebėti savo svorį, fizinį aktyvumą, atkreipti dėmesį, kokį maistą valgo.
R. Šerpytis davė pavyzdį, kaip reikėtų elgtis su savo kūnu: „Jei žinotume, kad su vienu automobiliu teks važinėti iki pat gyvenimo pabaigos, piltume geriausią benziną, pavyzdingai keistume tepalus, o jei kažkas klibėtų – iškart tvarkytume“.
