Trankant per nugarą ar duodant vandens pakenksite dar labiau
„Žmogus pradeda springti tada, kai maistas ar koks nors svetimkūnis patenka ne į stemplę, o į kvėpavimo takus. Taip dažniausiai atsitinka valgant, kai žmogus būna nelabai atidus, valgydamas juokiasi, kalba. Maži vaikai dažnai atpila, todėl gali greitai užspringti skrandžio turiniu. Vyresnio amžiaus žmonių raumenys nusilpsta, dėl to valgant per dideliais kąsniais ar per greitai, įvyksta springimas“, – pasakojo VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė.
Svarbu prisiminti, kad yra dviejų tipų užspringimai: dalinis ir visiškas. Pirmojo atvejo metu kvėpavimo takus svetimkūnis susiaurina, tačiau visiškai jų neužkemša. Jei svetimkūnis pasistumia balso klosčių link, pereinama į visišką užspringimą. Žmogui užspringus tik dalinai, jis lieka sąmoningas, todėl nereikia trankyti per nugarą ar imtis kokių nors veiksmų, svarbiausia raginti žmogų kosėti, kol svetimkūnis pasišalins.
„Dažnai prašoma duoti atsigerti vandens, bet tai taip pat klaida, to daryti nereikia. Geriausia pagalba – raginimas kosėti. Tačiau žmogų reikia stebėti, nes dažnai nutinka taip, kad iš dalinio, pereinama į visišką užspringimą“, – sakė gydytoja.
Visiško užspringimo metu žmogus nebekalba, susiima sau už kaklo rankomis. Tai – universalus užspringimo ženklas. Jei žmogaus veidas pamėlynuoja, jokiu būdu negalima klausti „kas atsitiko?“, nes atsakymo negausite. Tačiau reikia pasiteirauti, ar užspringote, taip sužinosite, ar pradėti teikti pagalbą.
„Vėliau kosulys tampa nebeveiksmingas, kvėpavimas tampa tarsi švilpiantis, įkvėpti dar būna įmanoma, tačiau iškvėpti nebe. Kvėpavimo nepakankamumas didėja, veidas mėlsta ir, jei tuo metu nespėjame suteikti pagalbos, žmogus praranda sąmonę“, – pasakojo I. Dabulskienė.
Įvykus visiškam užspringimui, kol žmogus dar nėra praradęs sąmonės, reikia springstantįjį apkabinti, vieną ranką kišti po pažastimi, kad praradęs sąmonę jis nenukristų, pražiodyti paėmus už smakro ir 5 kartus delno pagrindu stipriai suduoti į tarpumentę. Tada pažiūrėti, ar į burną kas nors iškrito, ar ne.
„Jei šis metodas nepavyko, reikia imtis Heimlicho stūmimo manevro. Apkabiname springstantįjį iš nugaros, vieną kumštį dedame skrandžio projekcijoje, kita ranka apkabiname padėtą kumštį ir keliamuoju judesiu stipriai spaudžiame keletą kartų“, – kalbėjo medikė.
Šį manevrą galima atlikti ir sėdinčiam žmogui: palenkę 5 kartus suduodame į tarpumentę ir stebime, ar burnoje neiškrito svetimkūnis. Heimlicho manevrą galima atlikti pasinaudojus kėdės atlošu.
Jei po šio metodo žmogus vis dar neatsigauna, dažniausiai būna prarandama sąmonę ir jį reikia pradėti gaivinti. Vaikai pradedami gaivinti nuo įpūtimų ir vėliau krūtinės ląstos paspaudimais. Suaugęs pradedamas gaivinti nuo krūtinės ląstos paspaudimų ir vėliau įpūtimų, tačiau jei nėra burnos apsaugos priemonių, įpūtimai neatliekami.
„Praktiškai nesu sutikusi asmenų, kurie galėjo padėti patys sau užspringimo metu. Žmogus labai sutrinka, patiria didžiulį stresą ir nebežino, ką daryti. Teoriškai padėti patys sau galime: reikia uždėti vienos rankos kumštį sau ant pilvo vidurio virš bambos. Kita ranka suimti kumštį ir greitai spustelėti. Tai tas pats Heimlicho metodas“, – patarė gydytoja.
Galima remtis į stabilų pagrindą, pavyzdžiui, kėdės atlošą, vonios, lovos kraštą ir visu svoriu stipriai ant jo kristi. Dar vienas metodas – iškelti rankas ir visu kūnu kristi į kietą paviršių.
Nutukusiems žmonėms ir nėščioms moterims Heimlicho metodas naudojamas kitaip – rankos dedamos ne ant pilvo, bet ant krūtinės, krūtinkaulio. Stambų žmogų, jei jis stovi ant kojų, reikia stengtis pristumti prie sienos ir uždėjus rankas ant krūtinkaulio paspausti 5 kartus.
Seni pagalbos metodai kūdikį gali pražudyti
Kūdikio gaivinimas nėra toks pat, kaip suaugusiojo žmogaus, taip pat labai svarbu jokiu būdu jo nekratyti aukštyn galva.
„Jei kūdikis tokio dydžio, jog telpa ant dilbio, priklausomai nuo to, žmogus kairiarankis ar dešiniarankis, reikia jį pasiguldyti ant savo rankos pilvu į apačią. Ranką reikėtų padėti ant šlaunies ar stabilaus paviršiaus“, – sakė I. Dabulskienė.
Pasiguldžius, 5 kartus stipriai trenkti delno pagrindu kūdikiui tarp menčių. Gydytoja primena, kad jokiu būdu kūdikio negalima kratyti, purtyti, imti už kojų ir kelti žemyn galva, nes mažyliui labai lengva sukelti smegenų sukrėtimo sindromą ar kaklo lūžį.
„Jei paguldžius ant rankos kūdikiui padėti vis dėlto nepavyksta, jį reikia apversti ir paguldyti ant nugaros, tada 5 kartus 2 pirštais staigiai spaudžiame krūtinkaulį ties spenelius jungiančia linija. Paspaudimų gylis turėtų būti apie 1,5 – 2 cm. Galva turi būti šiek tiek žemiau, bet jei laikome mažylį pasidėję ant šlaunies, padėtis tokia ir būna“, – kalbėjo greitosios pagalbos medikė.
Tokius veiksmus reikia kartoti tol, kol kūdikis pradeda verkti. Jei jis praranda sąmonę, pradedamas gaivinimas. Kūdikis gaivinti pradedamas nuo įpūtimų, kurių turi būti 5.
Gaivinimui gali padėti lietuvių liaudies daina
„Einant ketvirtai užspringimo minutei prasideda smegenų žūtis ir jei neteikiame pagalbos, per 10 min smegenys miršta. Taigi, turime auksines 4 min., jų metu reikia įvertinti paciento būklę ir kuo skubiau pradėti gaivinimo veiksmus, jei pacientas yra netekęs sąmonės, kvėpavimas ir kraujotaka yra išnykusi. Reikia nepamiršti kuo skubiau iškviesti greitąją pagalbą“, – sakė I. Dabulskienė.
Pradėjus gaivinti, turi būti atliekami krūtinės ląstos paspaudimai, kurių reikia 100-120 per minutę. Paspaudimas turėtų būti 5 cm gylio.
„Be prietaisų skaičiuoti labai sunku, todėl gali padėti lietuvių liaudies daina „Ant kalno mūrai“, kurios ritmas padės daryti dirbtinį širdies masažą. Jei reikalinga ir netoliese yra defibriliatorius, reikia jį kuo skubiau atnešti ir prijungti, o tada klausyti jo nurodymų“, – pasakojo medikė.
Užspringti galima pačiu įvairiausiu maistu, tačiau iškylose, pasak gydytojos, dažnai užspringstama šašlyku, o vyresni žmonės gali nesukramtyti ir kotleto ar kūgelio.
„Labai dažnai būna taip, kad į slaugos namus ateina artimieji ir nori greitai pamaitinti savo artimąjį, kuris yra vyresnio amžiaus ir jo rijimas sulėtėjęs. Maitinamas artimasis neretai užspringsta. Todėl mažiems vaikams ir senjorams, jei juos maitiname, maistą reikia duoti mažais kąsniais ir labai lėtai, tik tada, kai prieš tai buvęs kąsnis jau nurytas“, – patarė I. Dabulskienė.
Pasak jos, žaidžiant vaikai neturėtų burnoje turėti gumos ar ledinukų, o valgyti turėtume atsiriboję nuo kitų veiklų.
„Yra toks rusiškas posakis: „kai aš valgau, esu kurčnebylys, nieko negirdžiu ir nieko nekalbu“. Taigi, valgant negalima nei juoktis, nei per daug kalbėti ar blaškytis. Noriu visiems priminti, kad tik nuo šalia esančių žmonių priklauso užspringusiojo gyvybė. Kuo daugiau mūsų mokės teikti pirmąją pagalbą, tuo saugesni būsime. Net jei to daryti nelabai mokame, svarbu bandyti, galbūt išgelbėsite gyvybę“, – sakė medikė.
