„Ūsuotą lapkritį“, pasaulyje žinomą kaip „Movemberis“, vyrai skatinami auginti vyriškumo simbolį – ūsus – ir šitaip palaikyti sergančius prostatos bei sėklidžių vėžiu artimus žmones, taip pat dalytis patirtimi, kaip įveikti ligą, sutelkus jėgas padėti kovoti susidūrusiems su liga. Šiemet ūsuotas lapkritis pasitinkamas su šūkiu „Nesislėpk! Pasitikrink!“.
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ plačiau papasakojo Nacionalinio vėžio instituto gydytojas, urologas Aušvydas Patašius, patikinęs, kad prostatos vėžio diagnozė tikrai nereiškia, kad vyras greitai mirs arba jam reikės taikyti agresyvų gydymą.
Gydytojas pasidžiaugė, kad Lietuva nuo 2006 metų yra vienintelė šalis, kurioje vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa, finansuojama valstybės. Joje kviečiami dalyvauti vyrai nuo 50 iki 69 m.
Tiesa, kai kuriuos vyrus gydytojas paragino pasitikrinti ir anksčiau. Tiems, kurių giminėje buvo prostatos vėžio atvejų, reikėtų dėl šios ligos išsitirti jau nuo 45 metų. Dėl to jie turėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Deja, naudotis nemokama prevencine patikros programa Lietuvos vyrai neskuba. Tik kas antras vyras, kuris galėtų išsitirti, pasitikrina.
„Tie vyrai, kurie tikrinasi, dažniausiai tai daro pastoviai. Bet programa turėtų būti labiau nukreipta į socialiai atskirtas grupes. Maždaug 5 proc. žmonių niekada nedalyvavo jokioje prevencinėje programoje, bet jie yra gyvi žmonės. Jie ne tik turi riziką susirgti viena ar kita liga, bet ir atsiranda socialiniai sveikatos netolygumai“, – teigė A.Patašius.
Anot laidos svečio, šiuo metu pasitikrinti sveikatą skatina šeimos gydytojai. Bet reikėtų vyrus kviesti išsitirti per visus galimus kanalus: e. sveikatą, Sodrą, el. paštą ar trumposiomis SMS žinutėmis.
Tikėtina, kad vyrai vengia eiti pasitikrinti, bijodami išgirsti onkologinės ligos diagnozę. Tačiau A. Patašius paragino nebijoti prostatos vėžio.
„Tai yra su amžiumi susijusi bėda. Vyrai prostatos vėžiu nesuserga, kaip infekcine liga. Tiesiog, išgyvenus tam tikrą amžiaus tarpsnį, gerokai pasenus atsiranda piktybiniai pakitimai – mes jų nepakeisime.
Jeigu bus nustatytas prostatos vėžys, tai nereiškia, kad jus būtinai operuos. būtinai spinduliuos, nuslinks plaukai ir panašiai.
Tai reiškia, kad pirmiausia jūs turėsite tikslią diagnozę, gausite profesionalo konsultaciją ir jis patars, kad gal jūsų net nereikia operuoti, gal tai – pakankamai neagresyvus vėžys, kurį bus visą likusį gyvenimą stebėti. Jau geriau žinoti, negu nežinoti“, – įsitikinęs A. Patašius.
Anot urologo, pagrindinė „Movemberio“ žinutė turėtų būti ne tik kvietimas ateiti pasitikrinti, bet ir tai, kad su vėžio diagnoze galima gyventi – tai nėra mirties nuosprendis.
„Didžioji dalis – apie 70 proc. – vėžio atvejų diagnozuojama antros stadijos. Tai reiškia, kad vėžys nėra išplitęs už prostatos kapsulės ribų ir turime visas technines galimybes tą ligą išgydyti“, – nuramino gydytojas A. Patašius.
Jo teigimu, ši liga yra lėtinė – net 95 proc. vyrų, susirgusių prostatos vėžiu išgyvena 5 metus po diagnozės paskelbimo, kai iš susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu 5 metus išgyvena tik 67 proc.
„Prostatos vėžys – tikrai lėta liga. Mums nereikia visų atvejų pulti ir gydyti radikaliai, bet pasiskaičiuoti, ar ta liga yra agresyvi ir sukelia kažkokią grėsmę paciento gyvybei.
Jeigu ne, galime aktyviai vėžį stebėti, pritaikydami visas galimas priemones – magnetinį rezonansą, biologinius žymenis, paimtus iš kraujo ar šlapimo. Tik kai liga paūmėja ar pradeda progresuoti, galėtume įsikišti ir atlikti intervenciją, kad galėtume vėžį suvaldyti“, – pasakojo A.Patašius.
Jeigu nustatomas išplitęs prostatos vėžys, tikėtina paciento gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei 5 metai. Bet šiuo metu onkologai turi daug būdų, kaip kovoti net ir su išplitusia liga bei pratęsti žmogaus gyvenimą.
„Jeigu prostatos vėžys išplitęs, tikėtina, kad gydymą taikysime visą likusį paciento gyvenimą iki paskutinės dienos.
O lokalios neišplitusios ligos gydymas priklauso nuo pasirinkto metodo: chirurginis gydymas taikomas nuo diagnozės nustatymo praėjus mažiausiai dviem mėnesiams. Nuo tokio radikalaus gydymo pradžios žmogus bus darbingas jau po gero mėnesio.
Vis labiau ateina į madą vadinamasis židininis gydymas, kad nereikėtų šalinti visos liaukos. Tokiu atveju spinduliuojama arba šaldoma tik dalis liaukos. Tada žmonės, tikėtina, visiškai nieko nepajaučia, tik ateina kas dvi savaites dviem seansams“, – sakė gydytojas urologas.
Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 2–2,5 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų. Kaip minėta, tai yra dažniausiai Lietuvos vyrams nustatoma onkologinė liga. Pasak urologo, taip yra dėl dviejų priežasčių.
Visų pirma – dėl atrankos programos, kuri padeda aptikti daugiau ligos atvejų. Išties, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje prostatos vėžiu sergama tiek pat.
Antra priežastis yra ta, kad gyvename geriau ir mūsų gyvenimo trukmė ilgėja. Kuo ilgiau gyvensime, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras ir daugiau ligų.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ekspertai pataria“ galite pamatyti čia:
