Krešulių susidarymas giliosiose venose yra toli gražu ne reta problema. Dar iki COVID-19 pandemijos Lietuvoje kasmet giliųjų venų trombozė buvo nustatoma bent 5 tūkst. pacientų per metus. Pandemijos metu atvejų kiekis gerokai išaugo – klastinga liga pati geba sukelti tokius organizmo pakitimus, kurie skatina giliųjų venų trombozės vystymąsi, teigiama pranešime žiniasklaidai.
JAV surinkti statistiniai duomenys rodo, jog giliųjų venų trombozės rizika dažnai skraidantiems asmenims yra net 3,65 karto didesnė, nei žmonėms, kurių darbas dažno keliavimo nereikalauja. Apskaičiuota, kad krešulių giliosiose venose susidarymo rizika yra 1 per 5 944 skrydžius.
Andrius Žilėnas, BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas, prognozuoja, kad neretai kelionių pavojai prasideda dar net nepasiekus atostogų šalies. O tinkamai neįvertinus giliųjų venų trombozės grėsmingumo ir dėl papildomų išlaidų vengimo, nenoro kreiptis į medikus užsienyje, gali išsivystyti gyvybei pavojingos komplikacijos.
„Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog kelionių metu apskritai padaugėja grėsmių asmens sveikatai ir gerovei. Dėl to ruošiant kelionių planus reikia ne tik susidėlioti maršrutą ar susikrauti visus daiktus, kurie padės gerai praleisti laiką. Būtų išmintinga numatyti, kas atostogas gali apkartinti bei imtis priemonių, kad atostogos nebūtų sugadintos. Papildomas kelionių draudimas nuo nelaimių atostogų metu neapsaugos, tačiau padės išvengti neplanuotų išlaidų“, – sako A. Žilėnas.
Nepalankios aplinkybės
„Trombozės visose kraujagyslėse – ne tik giliosiose venose – formuojasi dėl trijų pagrindinių priežasčių: sulėtėjusios kraujotakos, sustiprėjusio krešumo ir kraujagyslių sienelių pažeidimų“, – sako Arūnas Grinkevičius, „Baltijos-Amerikos klinikos“ angiochirurgas.
Gydytojo teigimu, ilgalaikis priverstinis sėdėjimas yra viena iš tokių ydingų situacijų, kuriose kraujotaka lėtėja. Tuo tarpu krešumo sistema aktyvėja vartojant mažiau skysčių ar jų netenkant, taip pat – vartojant kontraceptikus. Šie vaistai net keturis kartus padidina trombozės riziką. Kraujagyslių sienelių pažeidimai pasitaiko rečiau. Juos gali sukelti ne tik traumos, bet ir toksinų, vaistų, narkotikų poveikis.
„Nors sėdėjimas pats savaime giliųjų venų trombozės nesukelia, tačiau jis yra labai reikšmingas rizikos veiksnys, ypač, jei tas sėdėjimas yra ilgalaikis ir priverstinis. Dažniausiai pirminė šios būklės priežastis yra kitos ligos, kurios galbūt netgi dar nenustatytos, taip pat – patirtos traumos ar neseniai atliktos operacijos“, – aiškina A. Grinkevičius.
Būtina skubi pagalba
Angiochirurgas išvardijo požymius, kurie rodo, kad vystosi giliųjų venų trombozė. „Jeigu skauda koją, sunku paeiti ir padėtis negerėja kelias valandas ar net dienas, jeigu tinsta koja (dažniausiai – tik viena) ir jos spalva pasikeičia į pilkšvą ar mėlyną, delsti jokiu būdu negalima“, – įspėja A. Grinkevičius.
„Laiku pradėtas gydymas gerina tolesnę ligos eigos prognozę. Bėdai ištikus kelionėje negalima laukti, kol grįšite namo. Būtina kreiptis į vietos gydytojus, kad būtų atliktas skenavimas ir paskirtas gydymas – kraują skystinančių vaistų vartojimas“, – akcentuoja medikas.
Maža to, A. Grinkevičius įspėja, kad įspėjamųjų ženklų ignoravimas ir tikėjimasis „išlaukti“ per atostogas bei namie kreiptis į savo šalies medikus yra mirtinai pavojingas. Mat kelionė namo veikiausiai bus tokia pati ilga, o jau tuomet dėl susidariusio trombo keliautoją gali ištikti plaučių arterijos embolija, kuri yra pavojinga gyvybei.
Svarbiausia – judėti
„Žmogus yra sukurtas judėti. Todėl, jeigu žinote, kad teks ilgą laiką praleisti nekeičiant padėties, kraujotaką skatinkite visais įmanomais būdais. Darykite mankštą – „minkite pedalus“, sukite pėdas, judinkite kojas. Judėkite bent minimaliai. Vartokite daug skysčių, ypač – skrydžio metu. Ir nevartokite alkoholio“, – pataria profesionalas.
Anot A. Grinkevičiaus, apsisaugoti nuo giliųjų venų trombozės padeda ir pasiruošimas iš anksto. Šios būklės išsivystymo riziką sumažina ilgos, kelius siekiančios elastinės kojinės. Jos, mediko teigimu, turėtų būti bent pirmos kompresinės klasės. Tokios kojinės spaudžia kojos audinius ir skatina kraujotaką venose.
„Jeigu keliautojas žino, kad serga inkstų, kraujo ar onkologine liga, prieš kelionę būtina pasitarti su šeimos gydytoju. Jeigu laukia ilgesnis nei 4 valandų skrydis ar kelionė autobusu, tikėtina, kad tokiems keliautojams bus skirti kraują skystinantys vaistai“, – sako angiochirurgas.
Medikų pagalba užsienyje
ES valstybėse net ir Europos sveikatos draudimo kortelės turėtojams ne visos medicinos paslaugos gali būti teikiamos nemokamai. Pavyzdžiui, į europinį sveikatos draudimą neįtrauktos repatriacijos paslaugos arba paslaugos, teikiamos medicinos centruose, nepriklausančiuose valstybinei sveikatos apsaugos sistemai. Kadangi visų ES valstybių medicinos sistemos skirtingos, už kai kurias paslaugas, kurių kainą Lietuvoje 100 proc. padengia sveikatos draudimas, kitose ES valstybėse gali tekti primokėti.
„Labai svarbu akcentuoti, kad negalima ignoruoti kojų skausmo, atsiradusio ilgo kelioninio sėdėjimo metu. Taip pat negalima atidėti gydymosi iki grįžimo namo. Dėl to labai svarbus yra papildomo kelionių draudimo teikiamas finansinio saugumo jausmas, kuris pašalina baimę kreiptis medicininės pagalbos užsienyje“, – sako A. Žilėnas.
„Visais atvejais, kai užsienyje prireikia medicininės pagalbos, būtina kreiptis draudimo polise nurodytų draudimo bendrovės partnerių telefonu. Jie pasirūpins kelione iki gydymo įstaigos bei pačia medicinine pagalba, išvengiant nesklandumų, kurie gali smarkiai apkartinti atostogų nuotaiką“, – priduria draudimo ekspertas.
Toks medicininės pagalbos prašymo būdas užtikrins, kad keliautojas nebus nukreiptas į nesertifikuotą ar sutarties su draudimo bendrovės partneriais nesudariusią gydymo įstaigą. Tai padės apsisaugoti nuo nekokybiškų medicininių paslaugų gavimo ir išlaidų, kurios gali paploninti paties keliautojo kišenę.
Didžiausios žalos, kurias draudimo kompanija atlygino apsidraudusiems kelionių draudimu, siekė beveik 100 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, dviem lietuviams patekus į autoįvykį Prancūzijoje vieno jų gydymas ir repatriacija kainavo daugiau nei 70, kito – 30 tūkst. eurų. Kelionės į Pietų Ameriką metu skaudžios nelaimės metu poilsiautojas nukrito nuo kalno ir žuvo. Už jo kūno pargabenimą draudimo bendrovė atlygino 85 tūkst. eurų.
