Visų pirma reikia pasiimti marlės ar kito tvarsčio skiautelę. Ant jos užlašinti skysto muilo. Tada skiautelę priglausti prie tos vietos, į kurią įsisiurbė erkė, ir aplink ją sukamaisiais judesiais švelniai trinti odą.
„Kartojant tokius sukamuosius judesius, erkės čiuptuvėliai atsipalaiduoja ir ji labai paprastai išsitraukia iš odos. Taip nėra jokios rizikos, kad odoje pasiliks galvutė, nes skubios pagalbos skyriuje sulaukiame daug pacientų, kuriems po erkės traukimo galvutė pasiliko odoje, o tada ją bandė iškrapštyti su pincetu arba teko laukti, kol ji išpūliuos“, – sakė M. Gedminas.
Ant servetėlės gali būti užpiltas skystas muilas, kremas, vazelinas ar kita panaši medžiaga. Visa procedūra gali užtrukti 10 sekundžių arba iki minutės.
„Nuo erkinio encefalito būtina pasiskiepyti. Jei to nėra padaryta, po erkės įsisiurbimo reikia sekti savo sveikatos būklę dėl karščiavimo ir galvos skausmų. Erkiniam encefalitui yra būdingos dvi karščiavimo bangos, pirmoji prasideda po 3–4 savaičių, antroji dar už 2 savaičių po pirmosios“, – kalbėjo M. Gedminas.
Tad, jei pasireiškia stiprūs galvos skausmai, karščiavimas, atvykus į ligoninę būtina pasakyti, kad prieš kurį laiką buvo įsisiurbusi erkė.
Taip pat M. Gedminas pridūrė, kad toks erkės ištraukimo būdas tinkamiausias tada, kai erkė dar neprisisiurbusi kraujo.
„Absoliuti dauguma pacientų pas mus atvyksta su ką tik įsisiurbusiomis erkėmis, nėra praėjusi nei para ar dvi. Tos erkės nėra prisisiurbusios kraujo, neturi išpampusio pilvo, kur gali daugintis Laimo ligos sukėlėjai. Tokiais atvejais šį metodą taikyti absoliučiai saugu.
Ką mes matome, tai kad pacientai, bandydami traukti erkę, dažnai palieka kojytes odoje, o tai vėliau sukelia diskomfortą. Net ir medikams pašalinti gražiai erkės su pincetais ne visą laiką pavyksta. Viena yra tai, kas parašyta knygose, kita yra kaip tai veikia praktiškai“, – sakė M. Gedminas.
Kai kurie, pasak gydytojo, komentavo, kad nurodytu būdu erkės turinys iš pilvo išsipils ir pasklis po odą, taip padarydamas dar daugiau žalos. Tačiau gydytojo teigimu, nors teoriškai taip ir gali būti, bet praktiškai, jei erkė įsisiurbusi jau parą, Laimo ligos sukėlėjai jau yra išplitę į kraują.
„Net ir traukiant su pincetu yra gana sudėtinga nesuimti pilvelio, kad tų mikroorganizmų neišplatintume. Todėl mūsų parodytas metodas yra gana patogus net ir ilgiau įsisiurbusiai erkei pašalinti, nes ligos sukėlėjas jau yra išplitęs“, – sakė M. Gedminas.
Kokie Laimo ligos simptomai?
Kaip rašoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro puslapyje, inkubacinis periodas – 2–10 dienų (iki 3 sav.). Pasibaigus inkubaciniam periodui, gali atsirasti ligos simptomai.
Pirmoje (ankstyvoje) ligos stadijoje erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda odos uždegimas, pasireiškiantis žiedo pavidalo paraudimu (eritema) ryškiais kraštais. Paraudimas dažniausiai atsiranda praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, tačiau kartais odos paraudimas (eritema) gali atsirasti anksčiau arba tik po 2 mėnesių.
Paraudimo skersmuo paprastai būna 5 cm. dydžio. Jis periferiškai plečiasi, kraštais ryškėja, o centras blykšta, todėl paraudimas dar vadinamas migruojančia eritema (erythema migrans). Eritema yra dažniausia Laimo ligos klinikinė forma, pasireiškianti 80–90 proc. atvejų. Paraudimo vietoje oda dažniausiai būna nepatinusi, neskausminga, neniežti. Išskirtinis paraudimo bruožas yra tas, kad per kelias dienas jis palaipsniui plečiasi periferiškai, t.y. gali išplisti iki 20 cm dydžio. Penktadaliui žmonių odos paraudimą lydi karščiavimas iki 38 laipsnių, galvos skausmas, silpnumas (į peršalimą panašūs simptomai). Negydoma infekcija gali plisti į sąnarius, širdį ir nervų sistemą.
Antroji Laimo ligos stadija pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šioje ligos stadijoje pasireiškia nervų sistemos (neuroboreliozė), širdies, sąnarių, odos pažeidimai, kuriems būdingi skirtingi simptomai. Neuroboreliozė gali pasireikšti nervų uždegimais (neuritais), kaklo, krūtinės ar juosmens – kryžmens srities uždegiminiais skausmais arba galvos nervų pažeidimo simptomais bei kartais smegenų ar smegenų dangalų uždegimu. Taip pat ligoniai gali skustis nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, galvos svaigimu. Vaikams šioje stadijoje pasireiškia meningitas (smegenų dangalų uždegimas) arba veidinio nervo parezė.
Sąnarių pažeidimai – tai dar viena Laimo ligos forma. Dažniausiai tai stambiųjų sąnarių (kelių, alkūnių) uždegimas (vieno ar abiejų). Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia erkės įsisiurbimo – pirminio odos pažeidimo. Sąnarys būna sutinęs, karštas, paraudęs. Sąnario uždegimas gali trukti nuo vienos savaitės iki kelių mėnesių. Apie pusę metų gali kartotis sąnario uždegimo atakos, o dešimtadaliui, nesigydant, išsivysto lėtinis artritas (sąnario uždegimas).
Širdies ir odos pažeidimai šioje boreliozės stadijoje pasitaiko retai.
Vėlyvoje (lėtinėje) Laimo ligos stadijoje progresuoja nervų sistemos pažeidimai, lėtinis sąnarių uždegimas, lėtinis odos pažeidimas. Ši stadija diagnozuojama tada, kai nervų, sąnarių ir odos pažeidimų simptomatika išlieka ilgiau nei 6 mėnesius. Vėlyvosios Laimo ligos prognozė yra nepalanki. Savaime nepasveikstama. Būtinas gydymas.
Vaizdo įrašą rasite čia:
