aA
Prasidėjus žiemos sezonui, daugelis net nesusimąsto, kad kai kurie pavojai, tykantys šiltesniu periodu, vis dar išlieka aktyvūs. Viena iš didžiausių grėsmių, apie kurias daugybė žmonių pamiršta, yra erkių platinamos ligos. Tuos, kurie galvoja, kad šie voragyviai užmiega žiemos miegu, specialistai perspėja – pavojus ir šaltuoju sezonu išlieka nemenkas, todėl būtina saugotis.
Erkė
© Shutterstock

Erkės pavojų kelia ir žiemą

Erkių gyvavimas labiausiai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Pati geriausia terpė šiems pavojingiems voragyviams veistis – drėgnos iš šiltos vietos – kaip ir daugeliui gyvų organizmų. Tinkama drėgmė ir šiluma Lietuvoje dažniausiai randama lapuočių miškuose ar kirtimuose, kur daugiau saulės, taip pat grėsmingomis vietomis išlieka ir pelkės bei žmonių kiemuose auginamos vejos.

Medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Elena Šukė pasakoja, kad šios sąlygos erkėms galioja ne tik šiltuoju sezonu. Užtenka vos 5 laipsnių šilumos, kad šie voragyviai taptų aktyvūs. Specialistė primena, kad lietuviškos žiemos jau seniai nebėra tokios šaltos ir atšiaurios, kad žmonės galėtų jaustis visiškai saugūs nuo erkių platinamų ligų.

„Keičiantis klimatui, Lietuvoje žiemos metu vyrauja pliusinė temperatūra ir mažai sniego. Tokiu metu pasigauti erkes yra labai paprasta. Jeigu kelias dienas oro temperatūra būna 5 laipsniai šilumos, nereikia laukti nei savaitės ar mėnesio – erkės greitai pabunda ir puola“, – sako E. Šukė.

Gydytoja įspėja: erkės žiemos miegu nemiega
© DELFI

Reikia skiepytis kuo anksčiau

Daugelis gyventojų rudenį ar žiemą apie apsaugą nuo erkių negalvoja, nes mano, kad tai svarbiau padaryti pavasario-vasaros sezonais, kuomet galima naudoti įvairius repelentus. Galvojantiems, kad ši apsauga yra pakankama – medikė perspėja, kad norint iš tiesų užkirsti kelią erkinio encefalito pavojui, geriausia ir tikslingiausia priemonė yra skiepai.

Šeimos gydytoja taip pat paaiškina, kad nereikia laukti pavasario, kad pradėti galvoti apie vakciną – tinkamiausias laikas skiepytis nuo erkinio encefalito yra būtent šaltasis periodas, nes apsauga iš karto nesusiformuoja.

„Sako, kad roges ruošk vasarą. Protingiausia ruoštis erkių sezonui būtų rudens ar žiemos metu, tuomet gavus pirmąsias skiepų dozes, pavasarį jau galima jaustis saugiam. Visgi, jeigu žmogus nėra pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito, nereikėtų laukti kito rudens – reikia skiepytis iš karto“, – aiškina medikė.

Skiepų veikimas

Ne visi pasiryžę apsisaugoti nuo erkinio encefalito skiepais žino, kaip iš tikrųjų veikia vakcina. Gydytoja E. Šukė patikina, kad vieno skiepo neužtenka ir atskleidžia, kodėl reikalinga apsaugą palaikyti visą gyvenimą.

„Ši vakcina yra „negyva“ – joje nėra gyvo erkinio encefalito viruso. Ji jokiu būdu negali sukelti erkinio encefalito ligos ar žymių pašalinių reiškinių. Vakcinoje yra tik erkinį encefalitą sukeliančios dalelės, kurios, patekusios į žmogaus organizmą, suformuoja imuninę atmintį. Žmogaus, į kurio organizmą pateko virusas, imunitetas iš karto reaguoja – jau žino, kaip reikia gintis ir puola erkinio encefalito virusą“, – tikina E. Šukė.

Kadangi vakcina nuo erkinio encefalito yra „negyva“, ja reikia skiepytis ne vieną kartą, sako gydytoja. Pačios svarbiausios yra pirmos 3 dozės. Po pirmosios dozės, antroji seka po 1-3 mėnesių, o trečioji – po 9-12 mėnesių. Imunitetas susiformuoja jau po antrosios dozės praėjus 2-3 savaitėms, tačiau trečioji dozė reikalinga tam, kad susiformuotų imuninė atmintis. Medikė paaiškina, kad kitos skiepo dozės yra skiriamos kas tris arba kas penkis metus, priklausomai nuo žmogaus organizmo.

„Tai priklauso nuo žmogaus amžiaus, lėtinių ligų – įvairių dalykų. Iš esmės, imunizacija turėtų vykti visą gyvenimą, todėl, kad po šios vakcinos žmogaus organizmas nesuformuoja imuniteto visam laikui, kaip suformuoja po ligos. Būtent dėl to ir reikia ne vienos vakcinos“, – sako specialistė.

Ji taip pat patikina, kad nėra ko išsigąsti, jei žmogus pavėluoja pasiskiepyti laiku. Reikia tiesiog tęsti skiepus – visos vakcinacijos schemos iš naujo pradėti nereikia.

Pirmieji ligos simptomai

Pavojinga liga, kelianti grėsmę net ir šaltuoju sezonu, neturi specifinių pirmųjų simptomų, dėl kurių ją būtų lengva atpažinti. Dvi bangas sukelianti liga smogia staigiai ir be užuojautos. Gydytoja E. Šukė aiškina, kad užsikrėtus erkiniu encefalitu visų pirma pasireiškia karščiavimas, galvos ir sąnarių skausmai, bendras negalavimas, tačiau šie simptomai gali būti būdingi ir paprastam peršalimui bei daugybei kitų ligų. Tai, kas nurodo, kad tai greičiausiai yra erkinis encefalitas, yra antroji ligos banga.

„Po pirmosios bangos dažniausiai seka keleto dienų tariamo pasveikimo laikotarpis, kai žmogus jaučiasi gerai. Vėliau, po poros savaičių, gali prasidėti antroji ligos banga. Tada prasideda smegenų ar smegenų dangalų uždegimai, atsiranda traukuliai, nevaldomas karščiavimas, nepakeliami galvos skausmai. Visa tai dažnai gali baigtis mirtimi“, – kalba specialistė.

E. Šukė taip pat pamini, kad nors specifinio gydymo šiai ligai nėra, ja sergantys žmonės vis tiek turėtų būti gydomi ligoninėje – jie turi gauti lašines infuzijas į veną ir kitų vaistų, kurie padėtų kovoti su liga.

„Šiai ligai yra taikoma trejetų taisyklė – iš visų persirgusiųjų 30 proc. neturės visiškai jokių pasekmių; 30 proc. turės tokias pasekmes, kad dar galės dirbti (pavyzdžiui gali būti nutirpę rankos pirštai, bet nesutrikusi jų funkcija) ir trečdalis liks su tokiomis pasekmėmis, kad šios trukdys ir gyvenimui, ir darbui. Tai gali būti traukulinis sindromas, įvairūs paralyžiai, galūnių nevaldymas“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Reikia saugotis ne tik erkinio encefalito

Kaip erkinis encefalitas, taip ir Laimo liga yra perduodama erkių. Vis dėlto, šios ligos labai skiriasi. Visų pirma, Laimo ligą galima išgydyti, todėl nuo jos skiepų nėra, o štai nuo erkinio encefalito visiškai apsaugo tik vakcina. E. Šukė pasakoja, kad šios ligos skiriasi dar ir tuo, kad erkinį encefalitą sukelia virusas, o Laimo ligą – bakterija, būtent dėl to Laimo ligą galima gydyti.

„Laimo liga yra žymiai lėtesnė. Ji neturi fazės su karščiavimu ir ūmiais simptomais. Jeigu mes ligos neaptiksime pirminėje jos stadijoje, kai yra tik bėrimas, tai žmogaus organizme ji gali gyventi metų metus. Apie save liga gali duoti žinoti net po 10 ar 20 metų, kai būna pažeidusi ir nervinį audinį“, – sako gydytoja.

Medikė taip pat priduria, jog erkiniu encefalitu žmogus užsikrečia daug staigiau, nei Laimo liga: „Įsisiurbusi erkiniu encefalitu užsikrėtusi erkė virusą perduoda iš karto, nes jis gyvena jos seilėse. Mes galime būti labai atidūs, bet jeigu erkė įsisiurbusi pabus bent 2 sekundes, užkrėtimas jau gali būti įvykęs. Su Laimo liga šiek tiek kitaip. Šios ligos nešiotoja erkė bakterijas slepia žarnyne, taigi jos nėra perduodamos iš karto. Dažniausiai tam reikia nuo 12 iki 36 valandų. Erkė jau turi būti pakankamai ilgai įsisiurbusi, kad apkrėstų žmogų“, – teigia šeimos gydytoja.

Kaip ištraukti erkę?

Gydytoja įspėja: erkės žiemos miegu nemiega
© Rimas Pocius
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
1.0000

Sporto klubuose gali tykoti nemalonių odos ligų sukėlėjų: pataria, kaip jų išvengti (4)

Metų pradžioje visi dar uoliai bando vykdyti sau duotus pažadus ir daugiau sportuoti, tad sporto...

Vaistininkė pataria, kaip padėti sau, jei kankina menopauzė (15)

Keičiantis amžiui, keičiasi ir moteriškų hormonų pusiausvyra, o tai turi įtakos ir savijautai....

Sergamumas ūmine infekcija išaugo dvigubai: prasideda paprastu karščiavimui, bet gresia rimtos komplikacijos (7)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) preliminariais duomenimis, pernai Lietuvoje...

Artimiausiu metu išvengti gripo darysis vis sunkiau: pasinaudokite gydytojos patarimais (11)

Žmonės vis dar neretai painioja gripą ir peršalimą. Peršalimas paprastai pasireiškia švelnia...

Mokslininkai ima atskleisti „gerųjų“ virusų paslaptį: kas jie yra ir kaip gali paveikti mūsų sveikatą? (1)

Nors „gerųjų“ virusų vaidmuo žmonių sveikatai vis dar nėra iki galo aiškus, po truputį...

Top naujienos

Žmogus, turėjęs užimti Landsbergio vietą: didžiausias gyvenimo nuopuolis ir mįslinga sūnaus mirtis (6)

Idėjinis nepriklausomybės lyderis, valstybės kūrėjas, Sąjūdžio juodadarbis ir smegenys – tai...

Kapituliuoti nesutikęs „Žalgiris“ po dramatiškos kovos krito Atėnuose (313)

Penktadienio vakarą finišavo 20-asis Eurolygos reguliariojo sezono turas. Paskutinėse jo...

Darbdaviai giria atvykstančius imigrantus: žmonės nori dirbti ir užsidirbti (25)

Sakoma, kad gera vieta tuščia ilgai nebūna. Su darbo jėgos trūkumu susiduriančios įmonės jau...

Magistraliniame kelyje BMW taip rėžėsi į pėsčiąjį, kad iš pradžių net nebuvo aiški žuvusiojo lytis papildyta (225)

Sausio 17-osios vakarą, apie 20.05 val., Šiaulių r., magistraliniame kelyje A12, ties Domantų...

Policija: nebuvo tokio įvykio kaip pagrobimas papildyta

Penktadienio vakarą policijos pareigūnai sušaukė spaudos konferenciją naujienoms apie galimą...

Tragiška paskutinės raupų aukos istorija: manė, kad liga jau išnaikinta, bet vėl smogė pačiu netikėčiausiu metu (25)

1978 metų vasarą viso pasaulio mokslininkai ėmė kalbėti apie grandiozinį pasiekimą, kurio...

Norite išvengti širdies ligų – privalote žinoti svarbų kraujo rodiklį: tuo pasirūpinti reikia kuo anksčiau (17)

Neseniai atlikto tyrimo autoriai pabandė atsakyti į klausimą, ar, atsižvelgiant į cholesterolio...

Dailius Dargis prabilo apie Remio ir OG Version tėvus: jie – skandalingi nusikalstamo pasaulio veikėjai (83)

Žinomas knygų apie mafiją autorius Dailius Dargis neliko abejingas ir pastaruoju metu aktualiems...

Tokio prekybininkų šou lietuvis dar nebuvo matęs: vokiečiai ten šėlsta nuo pat ankstaus ryto (23)

Šį kartą Orijus lankėsi Hamburge – viename įdomiausių ir gražiausių miestų Vokietijoje ....

Vitalija Guobė

Dieve, apsaugok nuo klasės susitikimų! (11)

Viskam yra ribos. Kai prieš Naujuosius dalyvavau klasės susitikime, visa pakylėta, šį kartą be...