Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Evelina Maziliauskaitė primena, ką daryti, jei įsisiurbia erkė ir kaip apsisaugoti nuo minėtų ligų.

Evelina Maziliauskaitė

Aktyvios erkės tampa jau pavasarį, temperatūrai pasiekus 5–7 laipsnius šilumos ir gyvybingos išlieka iki lapkričio mėnesio. Savo aukos dažniausiai jos tyko ant žolės: tik pajutusios grobį užropoja ir kojų kabliukais stipriai įsikimba į odą – tai trunka vos akimirką. Ropodama žmogaus kūnu erkė ieško minkštos vietos odoje, kur gausu kraujagyslių ir lengviau įsisiurbti bei maitintis. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, kraują siurbti ji gali iki 12 dienų.

Dvi pagrindinės erkių platinamos ligos yra Laimo ir erkinis encefalitas. Laimo ligą sukelia bakterijos, erkinį encefalitą – virusas.

„Didžiausia rizika užsikrėsti Laimo liga yra tuomet, kai įsisiurbusi erkė išbūna 48 valandas, todėl ypač svarbu greitai ją aptikti ir pašalinti. Erkinio encefalito virusas žmogui perduodamas iškart įkandus erkei, todėl efektyviausia apsauga nuo šios ligos – vakcina. Būtina paminėti, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkos ar karvės pieną“, – pasakoja E. Maziliauskaitė.

Kaip išvengti erkių platinamų ligų:

1. Apranga. Eidami į mišką vilkėkite šviesiais drabužiais. Viršutinius drabužius rinkitės ilgomis rankovėmis, prigludusiomis prie riešo. Kelnės turėtų būti prigludusios prie kūno, sukištos į batus. Galvą apsaugokite gobtuvu ar kepure.

2. Repelentai. Ant atvirų kūno vietų (veido, kaklo, rankų) naudokite medžiagas, kurios atbaido erkes arba jomis impregnuokite gamtoje dėvimus drabužius. Prisiminkite, kad repelentų poveikis trumpalaikis.

3. Apsižiūrėkite. Erkės įsisiurbimo rizika padidėja leidžiant laiką gamtoje – soduose, prie vandens telkinių, miškuose, parkuose, skveruose. Dažniausios įsisiurbimo vietos yra kaklas, paausiai, kirkšnys, pažastys, kojų ir rankų sulenkimo sritys. Kasdieninis pasitikrinimas neužkirs kelio erkiniam encefalitui, bet gali padėti apsisaugoti nuo Laimo ligos.

Erkė

4. Aplinka. Nuo erkių įsisiurbimo apsaugikite ir savo augintinius: pjauŽolė turėtų būti pjaunama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei nei 10 cm., o menkaverčiaus krūmus rekomendauojama iškirsti.

5. Maistas. Vartokite tik pasterizuotą arba virintą karvių ir ožkų pieną bei jo produktus.

6. Skiepai. Efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Vakcina yra mokama, tačiau ligos gydymas ir reabilitacija kainuoja gerokai daugiau. Vakcinaciją geriausia pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį. Žmogus tampa pilnai apsaugotas praėjus dviem savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo. Efektyviai apsaugai palaikyti – skiepą nuo erkinio encefalito reikia atnaujinti kas 3–5 metus. Būkite atidūs ir stebėkite, ar nepraleidote reikiamo skiepo laiko.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?

Pirmiausia nedelsiant ją ištraukite. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir nenaudokite jokių aliejų, riebalų ar kitų tepalų. Įsisiurbusios erkės nereikėtų sukinėti prieš ar pagal laikrodžio rodyklę. Patogiausia traukti pincetu, kuo arčiau žmogaus odos, staigiu judesiu atgal. Likusią žaizdelę dezinfekuokite. Jei erkės galvutė liko odoje, nedraskykite – ją, kaip svetimkūnį, organizmas pašalins pats. Savijautą ir įkandimo vietą rekomenduojama stebėti mėnesį – per šį laiką pasireiškia erkių platinamų ligų simptomai:

Erkių pernešamos ligos
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)