Pastaruoju metu vis dažniau tenka išgirsti, kad aplinkui daugėja žmonių, kuriems nustatoma COVID-19 liga. Taigi, ar verta nerimauti, kad peršalimo ligų sezonas jau įsibėgėjo? Juk už lango – vis dar vasariški orai?
Apie tai portalas „Delfi“ teiravosi Karoliniškių poliklinikos I šeimos medicinos skyriaus vedėjos Rimos Piličiauskienės.
„Pacientų srautai, atvėsus orams, palaipsniui didėja. Vis daugiau pacientų kreipiasi dėl ūmių susirgimų, todėl gydytojams apie savaitę laiko tenka papildomas krūvis konsultuojant sergančiuosius. Dažniausiai pacientams, kurie kreipiasi dėl peršalimo, nustatoma ūmi viršutinių kvėpavimo takų liga, tačiau pasitaiko pavieniai COVID-19 ligos ar gripo atvejai“, – pasakojo pašnekovė.
Anot jos, kol kas reikšmingas COVID-19 ligos atvejų didėjimas nestebimas. Sergantieji dažniausiai kreipiasi dėl įprastų peršalimo simptomų ir COVID-19 liga diagnozuojama tik atlikus greitąjį COVID testą.
Tikrosios padėties statistika neatspindi
Tuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė pasakojo, kad jau nuo vasaros pabaigos Lietuvoje sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis didėja.
„Didesnis sergamumas peršalimo ligomis prasideda rudenį, o sergamumo pakilimas, kaip įprasta, tikėtina, bus fiksuojamas žiemos mėnesiais“, – sakė specialistė.
Ji pridūrė: „Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad registruojamas ir oficialiai skelbiamas sergamumas visomis ŪVKTI (tarp jų gripu ir COVID-19) priklauso nuo besikreipiančių asmenų skaičiaus, t. y. oficiali statistika atspindi tik tuos ligos atvejus, kai žmonės kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir kai gydytojų sprendimu buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti ligos sukėlėją. Sunegalavus vaikams, dėl savo atžalų tėvai kreipiasi į gydymo įstaigas, tačiau suaugę, sirgdami lengvesnėmis ligos formomis, patys retai kreipiasi į gydytoją, todėl santykinai ir matome didesnį oficialų sergamumą tarp vaikų“.
NVSC pajutusiems peršalimo simptomus rekomenduoja kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris diagnozuos ligą, skirs atitinkamą gydymą ir, esant poreikiui, išduos nedarbingumo pažymėjimą.
Kiek gali tekti palaukti konsultacijos?
Pasidomėjus, kokiems žmonėms teikiama pirmenybė patekti pas šeimos gydytojus ir kiek gali prireikti palaukti eilėje pajutusiems peršalimo simptomus, poliklinikos atstovė atsakė: „Kadangi peršalimo ligų sezono metu tą pačią dieną besikreipiantys asmenys registruojami dažniausiai papildomai gydytojo konsultacijai, prie kabineto durų, gali prireikti palaukti iki kol gydytoja baigs anksčiau (planiškai) užsirašiusių pacientų konsultaciją. Įprastai laukti tenka iki 15 min. nuo papildomoje registracijoje nurodyto laiko, bet gali trukti ir ilgiau.
Papildomai noriu paminėti, kad priežastys, dėl kurių pacientai turi būti konsultuojami per 24 valandas, numatytos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme („Dėl Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“), kuriuo vadovaujamasi ir mūsų gydymo įstaigoje. Visais ministro įsakyme numatytais atvejais, pacientai konsultuojami nustatytu laiku, neretai netgi anksčiau nei numatyta įsakyme, nes dažnu atveju susirgusiesiems asmenims prireikia nedarbingumo pažymėjimo nuo pirmosios ligos dienos.
O ministro įsakyme numatyta, kad kreipimosi dieną su peršalimo simptomais turi būti konsultuojami asmenys, kai karščiavimas suaugusiesiems yra didesnis nei 39o C, nepraeinantis vartojant geriamuosius vaistus ilgiau kaip 24 valandas, arba, kai vaikų karščiavimas yra didesnis kaip 38o C, nepraeinantis vartojant karščiavimą mažinančius vaistus ilgiau kaip 24 valandas“.
Daug kas prisimena pandemijos metu buvusią rekomendaciją gydymo įstaigose veidą dengti kaukėmis. Ar ši rekomendacija poliklinikose galioja ir dabar?
„Mūsų gydymo įstaigoje išlieka rekomendacija esant bet kokiems peršalimo simptomams dėvėti veido apsauginę kaukę ir, kai pacientas neturi jos, visada pasiūlome“, – patikino R. Piličiauskienė.
Nauji omikron potipiai nėra grėsmingesni
Paklausta, ar Lietuvoje jau aptinkamas naujasis omikron variantas, G. Gargasienė atsakė, kad šiuo metu Europoje registruojami SARS-CoV-2 nauji omikron potipiai (XBB.1.5 tipo variantai, turintys F456L mutaciją, bei BA.2.86).
„Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nauji potipiai nėra grėsmingesni nei kiti šiuo metu cirkuliuojantys viruso variantai. Kol kas nerimą keliančių ženklų (sunkesnių ligos atvejų, hospitalizacijos ir mirties atvejų didėjimo) nėra.
Lietuvoje SARS-CoV-2 sekoskaitą vykdo ir tendencijas stebi bei skelbia Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Pastarosios duomenimis, Lietuvoje nustatyti tokie patys potipiai, kaip ir kitose Europos šalyse“, – sakė NVSC specialistė.
Naujausios vakcinos jau Lietuvoje
Tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 ligos sunkesnės formos galinčios apsaugoti naujosios vakcinos jau yra Lietuvoje.
„Šio sezono gripo vakcinos šiuo metu išvežiojamos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Į Lietuvą pristatyta ir atnaujinta COVID-19 vakcina“, – sakė G. Gargasienė.
Kartu R. Piličiauskienė pridūrė, kad skiepytis nuo gripo galima visus metus – nekompensuojamų vakcinų yra ir dabar.
„Tačiau rizikos grupes, kurias vakcinuojame kompensuojamomis vakcinomis, kviesime artimiausiu metu, nes vakcinos jau pakeliui į gydymo įstaigą. Tikimės, kad spalio mėnesį galėsime vakcinuoti visus norinčius“, – žadėjo poliklinikos atstovė.
G. Gargasienė į klausimą, kada geriausia skiepytis nuo gripo ar nuo COVID-19 ligos, atsakė: „Kad įgytume imunitetą, skiepytis geriausia prieš sergamumo pakilimą (spalio–lapkričio mėn.), tačiau rekomenduojama skiepytis ir sergamumo pakilimo metu“.
Ji pridūrė, kad rizikos grupės asmenims bus rekomenduojama skiepytis gripo ir COVID-19 vakcinomis vieno vizito pas gydytoją metu.
„Sveikatos apsaugos ministerija skiepijimo strategiją pristatys visuomenei 2023 m. rugsėjo pabaigoje“, – sakė NVSC atstovė.
