Gydytoja, burnos chirurgė Ieva Gentvilienė sakė, kad nedarbingumo pažymėjimas dažniausiai išduodamas po chirurginių intervencijų, pavyzdžiui, protinių dantų šalinimo, prarasto kaulo šalinimo, taip pat, kai pacientas guli ligoninėje dėl įvairių uždegimų, traumų bei atliekant implantacijas.
„Tokios didesnės chirurginės intervencijos tikrai reikalauja ilgesnio gijimo, įvertindami paciento būklę tą nedarbingumo pažymėjimą galime išduoti“, – sakė I. Gentvilienė.
Nedarbingumo pažymėjimas dažniausiai išduodamas iki savaitės trukmės, o jei jį reikia pratęsti, tą prašoma atlikti pas šeimos gydytojus.
„Tačiau, jei pacientas guli pas mus stacionare, išduodame visam gulėjimo laikotarpiui ir pratęsiame tiek, kol pacientas galės nuvykti pas šeimos gydytoją“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak pašnekovės, žmonės nepiktnaudžiauja tokia galimybe ir dažnai nė nepaprašo nedarbingumo, tad gydytojai po operacijų patys paklausia, ar reikia pažymėjimo.
„Dažniausiai išrašo specialistas, atlikęs procedūrą. Gydytojo odontologo darbe nelabai dažnai reikia išrašyti tokius pažymėjimus, tai gali būti kartą per metus. Jei klinika nesudariusi sutarties su Sodra, pacientas nukreipiamas pas šeimos gydytojas. Taip dažniausiai būna, kai nutinka staigus uždegimas“, – sakė pašnekovė.
Po paprasto plombavimo pacientui neturėtų būti skiriamas nedarbingumo pažymėjimas. Tačiau, jei operacija sunkesnė, kai skiriami vaistai nuo skausmo, antibiotikai, veidas gali tinti, pažymėjimą tikrai galima gauti.
LNK Žinių pokalbį rasite čia:
