Kiekvienais metais JAV insultą patiria daugiau nei 795 tūkst. žmonių. Maždaug 1 iš 6 mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra susijusios su insultu.
Insulto prevencinės strategijos yra būtinos, siekiant sumažinti šių susirgimų skaičių. Įprastas skausmą malšinantis vaistas – aspirinas šiuo metu plačiai naudojamas, siekiant užkirsti kelią šiai būklei.
Nors metaanalizė rodo, kad mažos aspirino dozės gali sumažinti insulto riziką, tyrimai taip pat rodo, kad vaistas gali padidinti intrakranijinių ir intracerebrinių kraujosrūvų arba kraujavimo kaukolėje ir smegenyse riziką.
Vyresnio amžiaus žmonėms ypač gresia kraujavimas dėl jų smulkiųjų kraujagyslių trapumo ir padidėjusios traumų dėl kritimo ir kitų nelaimingų atsitikimų rizikos. Šie veiksniai gali pakeisti aspirino vartojimo rizikos ir naudos pusiausvyrą.
Supratimas, kaip mažos aspirino dozės veikia insulto ir kraujoplūdžio riziką vyresnio amžiaus žmonėms, gali padėti insulto prevencijos strategijoms.
Neseniai mokslininkai ištyrė, kokį poveikį mažos aspirino dozės turi vyresnių žmonių insulto ir kraujavimo rizikai. Nors maža aspirino dozė nesumažino insulto rizikos, tačiau padidino intrakranijinio kraujavimo riziką 38 procentais.
Tyrimas neseniai buvo paskelbtas JAMA „Geriatrics“ žurnale.
Mažų aspirino dozių poveikio insulto rizikai tyrimas
Tyrimo metu mokslininkai išanalizavo 19 114 suaugusiųjų, kurių vidutinis amžius buvo 74 metai, duomenis.
Maždaug 56 proc. tirtųjų buvo moterys ir nė vienas neturėjo širdies bei kraujagyslių ligų, tokių kaip:
- insultas
- prieširdžių virpėjimas
- širdies smūgis
Dalyviai buvo atsitiktinai suskirstyti į vieną iš dviejų grupių ir jiems buvo duodama arba kasdieninė 100 mg aspirino dozė, arba placebas. Jie buvo sekami vidutiniškai 4,7 metų.
Tyrėjai nustatė, kad mažos aspirino dozės buvo susijusios su nedideliu, bet kliniškai nereikšmingu išeminio insulto dažnio sumažėjimu.
Nors insultą patyrė 1,5 proc. tų, kuriems buvo paskirtas aspirinas (146 asmenys), tas pats pasakytina apie 1,7 proc. placebo grupės asmenų (166 asmenys).
Aspirinas statistiškai reikšmingai nesumažino ir hemoraginių insultų.
Pusė procento dalyvių, kuriems buvo paskirtas aspirinas (49 asmenys), patyrė hemoraginį insultą, tas pats pasakytina apie 0,4 proc. placebo grupės dalyvių (37 asmenys).
Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad asmenims, vartojantiems aspiriną, buvo žymiai didesnė intrakranijinio kraujavimo tikimybė nei tiems, kurie vartojo placebą.
Iš viso 1,1 proc. vartojusiųjų aspiriną (108 asmenys) patyrė intrakranijinį kraujavimą, o tas pats pasakytina apie 0,8 proc. vartojusių placebą (79 asmenys).
Daktaras Arunas Manmadhanas, JAV Kolumbijos universiteto Vagelos gydytojų ir chirurgų koledžo medicinos dėstytojas, neatlikęs minėto tyrimo, sakė „Medical News Today“: „Šis tyrimas yra dar vienas įrodymas, kad įprastas aspirino vartojimas siekiant išvengti pirmą kartą pasitaikančių širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimą bendroje suaugusiųjų populiacijoje turi ribotą naudą ir gali sukelti gausų kraujoplūdį, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Šis tyrimas atitinka naujausias JAV prevencinių tarnybų darbo grupės rekomendacijas, kurios nerekomenduoja įprastinio aspirino vartojimo siekiant užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms vyresniems nei 60 metų suaugusiems“.
Mažos aspirino dozės skystina kraują, tačiau gali padidinti kraujavimą smegenyse
„Medical News Today“ kalbėjosi ir su dr. Hardiku P. Aminu, Jeilio medicinos mokyklos (JAV) neurologijos dėstytoju, taip pat nedariusiu šio tyrimo, apie tai, kaip aspirinas gali sumažinti insulto riziką.
Jis sakė, kad kraujo trombocitai – kraujo kūneliai, skatinantys krešėjimą – gali sudaryti mažų gumulėlių kraujagyslėse tų pacientų kuriems gresia širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.
„Aspirinas apsaugo nuo trombocitų susikaupimo kraujagyslėse, skystina kraują, todėl sumažėja infarkto ar insulto rizika“, – sakė dr. H. P. Amidas.
„Medical News Today“ taip pat paklausė daktaro Walavano Sivakumaro, valdybos sertifikuoto neurochirurgo ir Ramiojo vandenyno neuromokslų instituto Pietų įlankoje Toranse, Kalifornijoje, JAV, neurochirurgijos direktoriaus, nesusijusio su šiuo tyrimu, kaip aspirinas gali padidinti intrakranijinio kraujavimo riziką.
Daktaras W. Sivakumaras pažymėjo, kad lygiai taip pat, kaip aspirinas sumažina kraujo krešulių susidarymo ir patekimo į smegenis tikimybę, jis taip pat gali padidinti kraujavimo smegenyse riziką.
„Kraujo krešulių susidarymas taip pat yra vienas iš būdų, kaip organizmas stabdo kraujavimą. Dėl to aspirinas taip pat trukdo organizmo gebėjimui kontroliuoti kraujavimą, kai tik šis atsiranda“, – sakė jis.
Reikia išsamesnių mažos aspirino dozės rizikos tyrimų
„Medical News Today“ kalbėjosi su daktare Maria Parekh, insulto tyrinėtoja ir neurologijos dėstytoja McGovern medicinos mokykloje Teksaso universiteto Sveikatos mokslų centro Hjustone (JAV) dėstytoja, taip pat neprisidėjusia prie minėtojo tyrimo, apie aspirino apribojimus.
Ji pažymėjo, kad insultų ir intrakranijinio kraujavimo atvejų tyrime paprastai buvo mažai, todėl išvadose gali būti atsitiktinių ir sisteminių klaidų.
Daktarė M. Parekh pridūrė: žinoma, kad aspirinas naudingas žmonėms, patyrusiems išeminį insultą – kai sutrinka arba sumažėja kraujo tiekimas į smegenis – nes neleidžia susidaryti krešuliams, galintiems sukelti kitą insultą. Ji pažymėjo, kad tai vadinama „antrine prevencija“.
„Tačiau šiame tyrime buvo nagrinėjamas aspirino vartojimas siekiant užkirsti kelią pirmam išeminiam insultui, kas yra „pirminė insulto prevencija“, ypač sveikiems vyresnio amžiaus žmonėms, „nesergantiems akivaizdžiomis širdies ir kraujagyslių ligomis“. Taigi neįtraukti tie, kuriems greičiausiai buvo naudinga maža aspirino dozė“, – pažymėjo insulto tyrinėtoja daktarė M. Parekh.
„Medical News Today“ taip pat paklausė tyrimo neatlikusio daktaro Ziado Hage'o, smegenų kraujagyslių ir endovaskulinio neurochirurgo iš medicinos klinikų tinklo „Novant Health“ Šarlotėje, Šiaurės Karolinoje, JAV, apie tyrimo rezultatus.
Jis nurodė, kad išvados negali būti taikomos populiacijoms, turinčioms didelę insulto riziką, arba antrinei insulto prevencijai. Neurochirurgas pridūrė, kad kadangi tyrimo dalyviai daugiausia buvo vyresni, baltaodžiai ir lengvai galėjo gauti kraujospūdį bei lipidų kiekį mažinančius vaistus, išvados taip pat gali būti netaikomos įvairesnėms demografinėms grupėms.
Ar turėtumėte nustoti vartoti mažas aspirino dozes?
„Sveikiems pacientams, neturintiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, šios išvados rodo, kad rekomendavus vartoti aspiriną gali būti padaryta daugiau žalos nei naudos, – sakė daktaras W. Sivakumaras. – Tuo metu pacientai gali pasirinkti konservatyvesnius gyvenimo būdo pakeitimus, pavyzdžiui, sveiką mitybą ir reguliarias mankštas.“
Dr. Z. Hage'as sutiko, kad aspirinas turėtų būti skiriamas pacientams, kuriems yra didesnė širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip insultas, rizika. Jis pridūrė, kad aspirino taip pat reikėtų vengti pacientams, kuriems yra didesnė rizika nukristi, nebent tai absoliučiai būtina.
„Apibendrinant galima pasakyti, kad bendruomenei svarbu suprasti, jog tam tikrais atvejais aspirinas tikrai yra naudingas, todėl konsultacija su specialistu šiuo klausimu yra svarbiausia. Nepamirškite kreiptis į gydytoją, jei atsiranda insulto simptomų, tokių kaip staigus veido, rankų ar kojų silpnumas, neaiški kalba ar negalėjimas kalbėti, staigus regėjimo praradimas viena akimi ir staigus pusiausvyros praradimas, bei kitų simptomų“ — patarė smegenų kraujagyslių ir endovaskulinių neurochirurgas daktaras Z. Hage'as.
