Kaip užsikrečiama
J. Latauskienė paaiškino – dirofiliarijos dažniausiai nėra pavojingos ar labai grėsmingos žmogaus imuninei sistemai. Užsikrečiama per uodus – įkanda parazitais užsikrėtęs uodas.
„Uodo tikslas – įkąsti šuniui ar vilkui, o kai šio parazito [dirofiliarijos] lerva pakliūva į žmogaus imuninę sistemą, ji puikiai susidoroja, ir arba lerva lieka įkandimo vietoje kaip gumbelis (kuris kartais papūliuoja, o žmogus net nežino, kas čia buvo), arba yra kai kurių rūšių, kurios sugeba šiek tiek paaugti – iki poros centimetrų [dydžio]; toji lerva šiaip turėtų pakliūti į kraują, nukeliauti į širdį, bet žmogaus imuninė sistema su ja susidoroja“, – parazito vystymosi eigą žmogaus kūne aiškino medikė.
Gydymas, užsikrėtus dirofiliarijomis
Apie užsikrėtimą parazitinėmis kirmėlėmis galima sužinoti atlikus kraujo tyrimą, tačiau užsikrėtimo dirofiliarijomis kraujo tyrimas nerodo. Kaip „Delfi“ pasakojo šeimos gydytoja, pamatęs gumbelį, žmogus nesupranta, kas jam yra, ir labai išsigąsta, manydamas, kad tai – vėžys ar pavojingas auglys.
„Dažniausiai tai nėra labai sudėtingas atvejis medicinos požiūriu, liga diagnozuojama lengvai – chirurgas prapjauna [gumbelį] ir išima parazitą“, – nuramino medikė ir pridūrė, kad šie parazitai matosi, kartais – net plika akimi.
Sudėtingesni dirofiliariozės atvejai
J. Latauskienės teigimu, kur kas didesnis pavojus žmogui kyla, jei užsikrėtus dirofiliarijomis, cista su šiais parazitais susiformuoja veide.
„Pavojingiau, kai [cista] būna veide. Mano minėtas atvejis – iš užsienio literatūros. Kodėl pradėjome ją skaitinėti? Tiesiog ėmė daugėti šių atvejų, o tie, kurie būna veide, yra liūdni, nes pradėjęs judėti tas parazitas liečia galvinius nervus, o tai sukelia ypatingą skausmą“, – aiškino gydytoja.
Į klausimą, ar dirofiliarijos gali nukeliauti į žmogaus vidaus organus, šeimos gydytoja atsakė – teoriškai tokia tikimybė yra, bet „iki šiol tokių atvejų negirdėti“. Anot jos, yra kitų parazitų, kurie gali apsigyventi žmogaus vidaus organuose, pavyzdžiui, echinokokozės atveju vidaus organuose atsiranda kaspinuočių lervų. Nors gydytoja paskubėjo nuraminti, kad kaspinuočių ir įvairių parazitų užsikrėtimų būdavo labai daug anksčiau, dabar tokios tendencijos nematyti.
Klimato kaita ir parazitai
Tiesa, gydytojos J. Latauskienės teigimu, pastaruoju metu darosi svarbus vienas aspektas – keičiantis klimatui, jam šylant, kurį laiką galime tikėtis padažnėjusių uodų pernešamų parazitų – „tol, kol išmoksime dėti tinklelius, saugotis uodų, kaip išmokome plauti rankas ar naudotis vandentiekiu“.
Pasak medikės, atsiranda naujų parazitų, kurių prieš dešimt metų nebuvo, estai taip pat ėmė kalbėti, kad pastaraisiais metais susiduria su naujais parazitais. „Ką gi, klimatas kečiasi, tai veikia visą planetą. Mes irgi užsikrėsime, tai – klimato kaitos [proceso] dalis“, – pabrėžė J. Latauskienė.
Minėtame įraše „Facebook“ socialiniame tinkle gydytoja teigė – kad uodai platintų dirofiliarijas, reikia šilumos. Šiltėjant klimatui, daugėja ir užsikrėtimų dirofiliarijomis, nors „prieš 10–15 metų jų būdavo dar tik Baltarusijos ir Lenkijos pietuose“.
„Medicininė mitologija“
Egzistuoja įvairių įsitikinimų, patarimų ir netgi mitų, susijusių su prevencija nuo parazitų. Esą rūgštinė organizmo terpė, kurią lemią baltų miltų gaminiai, cukrus ir pan., yra palankesnė apsigyventi parazitams, o šarminė terpė, kurią daugiausiai palaiko švieži vaisiai ir daržovės, neprašytiems gyventojams mažiau palanki, jiems sunkiau joje išgyventi.
Paklausta, ar tai tiesa, ar mitas, šeimos gydytoja atsakė: „Lietuvoje žmonės puikiai išsilavinę, jie suvokia, kas yra vienokie ar kitokie vidaus organai, kas yra parazitai. Deja, yra šalių, kurių gyventojai prasčiau išsilavinę, tada atsiranda įvairių paaiškinimų – kad žmogus suprastų, kodėl jis turi plauti vaisius arba kodėl neturi valgyti žalios mėsos. Ilgainiui tokie paaiškinimai virsta medicinine mitologija. Žmonės laikosi maitinimosi nuostatų ir pagal savo supratimą mėgina paaiškinti, na, ir tai veikia. Taigi – ne, jei kalbėtume apie kūno pH pakeitimą, kuris lemtų parazito mirtį ar užkirstų kelią apsigyvenimui, tada tas [pH pakitimas] lemtų ir žmogaus mirtį, nes parazitas žmoguje yra toks pat daugialąstis.“
Ką vertėtų atsiminti stipriai besibaiminantiems parazitų
Parazitai gamtoje egzistuoja, jų turi gyvūnai, netgi parazitai turi savo parazitų, tai – gamtos dalis, pabrėžė gydytoja, na o pavojingi jie gali būti nusilpusiam žmogui arba pavojus gresia, esant netipinei situacijai, – „tarkime, tų parazitų yra labai daug“.
„Jei netyčia užsikrečiame, parazito namai yra tas [žmogus ar gyvūnas], kurį jis užkrėtė. Kaip mes negriauname savo namų, taip ir jis to nedaro“, – sakė gydytoja. Ji paminėjo, kad esama jau ne visai eksperimentinių gydymo metodų, kai, siekiant suaktyvinti imuninę sistemą, žmogus apkrečiamas parazitais. „Žinoma, mediciniškai užaugintomis, patikrintomis, sveikomis, – pabrėžiu – sveikomis, ir kontroliuojamoje aplinkoje, – apvaliosiomis kirmėlėmis, kad būtų imituota tai, kas gamtoje būdavo natūralu“, – aiškino J. Latauskienė.
Profilaktikos nuo parazitų nerekomenduoja
Medikė skatino įsidėmėti – tikrai nereikia profilaktiškai gerti vaistų nuo kirminų, nes tie vaistai kenkia ir žmogui, be to, yra skiriami, tik patvirtinus užsikrėtimą parazitais.
J. Latauskienė pabrėžė – minėtos dirofiliariozės atveju kartais net negalima skirti antiparazitinių vaistų, nes tol, kol parazitas yra gyvas, jis nepūva, tačiau nugaišęs nuo vaistų imtų gesti kur nors audinyje, „o jį reikia išimti gyvą“.
Gydytoja nerekomenduoja profilaktiškai vartoti pelyno ar kitokių žolelių, nebent, kaip pašmaikštavo, „pelynams jums skanu – tuomet vartokite“.
Šeimos gydytojos teigimu, reikia turėti omenyje, kad kirminai, parazitai yra panašesni į žmogų nei virusas ar bakterija, tad profilaktiškai vaistų nuo parazitų tikrai nereikia gerti.
„Laimė, dažniausiai žmonės tik galvoja, kad juos geria, nes išgeria tik mažą dozę ir trumpą kursą“, – pridūrė ji.
Naminiai gyvūnai nedidina rizikos užsikrėsti parazitais
Pokalbio pabaigoje gydytojos išsakyti pastebėjimai turėtų nuraminti tuos, kurie baiminasi drauge su gyvūnu įsileisiantys į namus ir visą tuntą parazitų.
„Dirofiliarijos tikrasis šeimininkas yra šuo, būna, kad gyvūnai ir nugaišta nuo jų. Gyvūnas gali sirgti – lygiai taip pat, kaip žmogus, ir jį galima gydyti, galima saugoti. Tačiau gyvūnas nėra ligos priežastis. Jei šuo bus auginamas atmestinai, neprižiūrimas, galima nuo jo užsikrėsti – kaip ir nuo apleisto žmogaus, šalia kurio būsime“, – teigė medikė.
Ji pabrėžė – nereikia manyti, kad gyvūnas savaime turėtų turėti daugiau parazitų negu žmogus.
„Nereikia bijoti turėti gyvūną tik todėl, kad bijotume nuo jo [užsikrėsti] parazitais. Jeigu gyvūnas laikomas oriai, sveikai, racionaliai, jis ir turėtų būti sveikas kaip ir žmogus“, – reziumavo gydytoja.
Parazitologijos specialistės teigimu, „gyvename švariai“
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) parazitologijos specialistė Daiva Veitienė į klausimą, ar gyventojai kreipiasi į NVSPL, norėdami išsitirti, ar nėra užsikrėtę kokiais nors parazitais, atsakė, jog į Parazitologinių tyrimų poskyrį kreipiasi daug žmonių su prašymu ištirti išmatas dėl parazitų buvimo virškinamajame trakte. „Vieni tiriasi profilaktiškai, tačiau tokių mažuma, kiti kreipiasi su nusiskundimais dėl virškinamojo trakto sutrikimų, dar kitus siunčia asmens sveikatos priežiūros įstaigos parazitozių diagnozių patvirtinimui“, – teigė D. Veitienė.
„2023 m. laboratorijoje atlikome daugiau nei 2 000 klinikinių tyrimų, iš kurių apie 15-ai proc. asmenų radome vienokių ar kitokių žarnyno „gyventojų“. Vieni iš jų buvo parazitai, kenkiantys sveikatai, tokie kaip pirmuonys liamblijos, plačiau paplitusios kur šilta ir drėgna, – tropikuose ir subtropikuose. Jas dažniausiai keliautojai ir parsiveža, nors kartais tokių pačių pirmuonių randame ir nekeliaujantiems mūsų gyventojams. Kiti žarnyno sutrikimų kaltininkai yra blastocysčiai. Mokslininkai dar ne visi tarpusavyje sutaria, ar tai patogenas, ar ne, ir jų klinikinė reikšmė prieštaringa. Vieni pacientai šiuos blastocysčius tik nešioja žarnyne ir nejaučia jokių simptomų, kitiems jie yra vieni iš dirgliosios žarnos ar dilgėlinę sukeliančių veiksnių. Kai kuriems žmonėms, turintiems blastocysčių, pastarieji sukelia nespecifinius virškinamojo trakto simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas“, – aiškino specialistė.
Šiaip ar taip, D. Veitienė konstatavo – vertinant gyventojų sergamumo parazitozėmis rodiklius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) metinėje sergamumo užkrečiamosiomis ligomis ataskaitoje, galima teigti – „gyvename švariai“.
Keli duomenys iš minėtos 2023 m. NVSC ataskaitos apie susirgimus visos šalies mastu: pernai lapkritį visoje šalyje užregistruoti 4 echinokokozės atvejai, gruodį – 9 atvejai, askaridozės atvejų pernai lapkritį būta 27, gruodį – 12, cisticerkozės atvejų tiek pernai lapkritį, tiek gruodį nebuvo.
Visą ataskaitą galite rasti NVSC interneto svetainėje.
