„Praėjusią parą turėjome 11 kvietimų, suvažinėjome virš 700 km, taigi darbo krūvis nemažas“, – pripažino R. Malašauskas, kurio atsidavimas darbui neliko nepastebėtas ir portalo „Delfi“ skaitytojų.
R. Malašauskas yra vienas iš specialistų, kurį skaitytojai nominavo šiemet portalo „Delfi“ organizuojamame konkurse „Tautos gydytojas“, greitosios medicinos pagalbos mediko kategorijoje. Jis yra vienas iš surinkusių daugiausiai balsų nominantų. Siūlyti konkursui „Tautos gydytojas“ savo mylimus medikus, vaistininkus ar gydymo įstaigas ir už juos balsuoti galite čia.
Susižavėjo važinėdamas su tėčiu
R. Malašauskas greitojoje dirba jau per 30 metų. Šiuo darbu vyras žavėjosi dar nuo vaikystės. Dabar jis ne tik vadovauja Lietuvos paramedikų asociacijai, bet ir pats ruošia būsimuosius kolegas.
„Tėtis vairavo greitosios automobilį ir aš dažnai būdavau greitojoje: mane į varžybas veždavosi, tai ten, tai šen. Po to pats pradėjau dirbti sanitaru, o 2005 m., kai atsirado paramedikų specialybė, įstojau mokytis.
Baigiau paramedikų mokslus, vėliau įkūrėme iš pradžių Lietuvos paramedikų asociaciją, po to tapau asociacijos vadovu. Prasidėjo daug važinėjimų į varžybas. Buvo visai neblogi pasiekimai Europoje, Ukrainoje ir Rytų pusėje. Po to atsirado ir nauja specialybė – skubiosios medicinos pagalbos paramedikas. Ir ją pabaigiau.
Baigus mokslus gal po metų gal pastebėjome, kad yra paramedikų paruošimo spragų ir pasisiūlėme patys praktiškai padėti pasiruošti mokiniams dirbti šį darbą. Tuo pačiu tapau ir paramedikų mokytoju“, – karjeros kelią nupasakojo R. Malašauskas.
Pašnekovas patikino dar nė karto nesigailėjęs, kad pasirinko šią specialybę.
„Visi specialistai, kurie dirba greitojoje, kaip sakau, yra šiek tiek trenkti, jiems kažko turbūt trūksta gyvenime, nes tai vis tiek nėra labai gerai apmokama specialybė. Atrodo, jau baigi parą ir daugiau nebedirbsi, bet praeina para poilsio ir vėl traukia į tą darbą“, – prisipažino R. Malašauskas.
Petis į petį su žmona
Greitojoje R. Malašauskas dirba petis į petį su žmona – skubiosios pagalbos slaugos specialiste. Abu sutuoktiniai jau kokius 6 metus dirba toje pačioje brigadoje, tame pačiame klasteryje: pusę paros brigadai vadovauja vienas, pusę – kitas.
Maža to, meilę darbui sutuoktiniai perdavė ir abiem savo dukterims: viena jau dirba skubios pagalbos paramedike, kita taip pat baigė paramedikų mokslus, o dabar studijuoja universiteto 5 kurse mediciną, ruošiasi tapti gydytoja.
Paklaustas, ar nebandė atkalbinėti dukterų nuo sunkaus mediko darbo, R. Malašauskas sakė, kad ne.
„Visada sakau: medicina yra ta sritis, kur darbo visada turėsi, bet kurioje šalyje, bet kada. Jos matė, kaip dirbame. Mūsų asociacijos veikla tokia, kad, kai ją įkūrėme, daug važinėjome į darželius, mokyklas, vedėme mokymus visuomenei ir jos augdamos važinėjo su mumis. Nors mažoji sakė, kad tikrai nebus paramedike, bet įstojo į paramedikus“, – šyptelėjo pašnekovas.
Dažnai medikus kviečia be reikalo
Kadangi visa šeima yra medikai, niekam nekyla klausimų, kodėl svarbiausias metų šventes, pvz., Naujuosius metus, tenka sutikti darbe, o ne su artimaisiais. Tiesa, šiemet pašnekovui budėti neteks, tad galės Naujuosius sutikti namuose.
Šventės paramedikams – ypatingas darbymetis. Taip pat daug iškvietimų būna kiekvieno mėnesio 10 dieną, kuomet mokamos socialinės išmakos. Iškvietimų kiekiui, kaip pastebėjo pašnekovas, įtakos turi ir orų permainos.
„Tik kas nors per televiziją pasako, kad bus saulės elektromagnetinių audrų pliūpsnis ir padaugėja iškvietimų. Žmonės tikrai kartais mus be reikalo kviečia. Daug būna tokių kvietimų, kad šiek tiek pakilo kraujo spaudimas, ar įsidūrė pirštą. Arba būna, kad vaikui šiek tiek pakilo temperatūra, kviečia greitąją. Mes vežame tą vaiką 2 kilometrus į ligoninę, o tėtis sėda į mašiną ir iš paskos važiuoja, nors ir pats galėjo vaiką nuvežti. Jeigu žmonės taip nesielgtų, daug tokių kvietimų atkristų.
Bet, kol nėra sprendimų kaip kitose šalyse, kai už nebūtinus iškvietimus apmokestinama, tol taip elgiamasi. Žmonės galėtų susimąstyti, kad be reikalo iškviesta greitoji pas kažką nespės nuvažiuoti. Būna, skundžiasi: „Va, 20 min. važiavo greitoji“. Bet jie nepagalvoja, kad ta greitoji važiavo iš Kauno į Kėdainius, nes kitos brigados buvo išvažiavusios į kitus iškvietimus“, – paaiškino R. Malašauskas.
Pašnekovas patvirtino: švenčių medikai nelaukia, nes per jas gerokai padaugėja darbo ir jis būna sudėtingesnis.
„Lietuviai gerti per tiek metų taip ir nenustojo – čia yra bėda. O linksmintis vartodami alkoholį mūsų žmonės nelabai moka.
Anksčiau dar būdavo, kad Naujuosius metus visos brigados sutikdavome greitosios stotyje, o pastaruosius 10 metų jau be penkiolikos dvyliktą–dvyliktą, kai tik pradeda šaudyti fejerverkus, kviečia ir mus“, – pasakojo R. Malašauskas.
Pacientai irgi ne visada elgiasi adekvačiai. Laimė, R. Malašauskas – 2 metrų ūgio ir 150 kg sveriantis vyras, tad nuskriausti jį būtų sudėtinga, o ir pats teigė esantis ramus, konfliktuoti nelinkęs, tad neretai įsiaudrinusius pacientus apramina ir be policijos pagalbos.
Labiausiai sukrečia vaikų mirtys
Paklaustas, kokie yra skaudžiausi momentai darbe, R. Malašauskas nedvejojo: „Labiausiai sukrečia vaikų mirtys. Gerai, kad jų nedaug pasitaiko. Bet blogų išgyvenimų stengiuosi nesinešioti širdyje. Padarei iškvietimą ir vyksti į kitą, pamiršęs buvusį prieš tai. Jeigu visas emocijas nešiesi namo, jeigu galvosi apie tai, gali ir iš proto išeiti“.
Tiesa, su žmona įdomesnius atvejus namie aptaria, pasikalba, kaip buvo galbūt galima kitaip ką nors išspręsti. Tai naudinga ir mokymo tikslais, juk abu sutuoktiniai – ne tik kartu dirba, bet ir drauge ruošia būsimuosius paramedikus Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.
Darbe būna ne tik skaudžių, bet ir džiugių momentų.
„Labiausiai džiaugiesi po kiekvieno kvietimo, kur tikrai buvo reikalingi medikai, kai buvo kažkokie autoįvykiai, didelės traumos, gaivinimai ir pavyko išgelbėti gyvybę. Tai tikrai daug džiaugsmo neša, nes suteikei šansą žmogui gyventi. Aišku, ne visada pavyksta, bet ir tada kartais kelia džiaugsmą vien supratimas, kad kokybiškai stengeisi viską daryti. Tokiais atvejais, net ir nepasisekus atgaivinti, būna, kad žmonės už darbą netgi padėkoja. Jie mato, kad neišėjo atgaivinti, bet dirbome kaip komanda darniai. Džiugina, kai yra susidirbimas komandoje, o kai pavyksta atgaivinti, iš viso būna gerai“, – teigė R. Malašauskas.
Norinčių tapti paramedikais – daugybė
Paklaustas, ar daug žmonių nori tapti paramedikais, pašnekovas patikina, kad konkursas tikrai milžiniškas. Jeigu anksčiau dažniau šią specialybę norėdavo įsigyti merginos, dabar abiejų lyčių yra maždaug po vienodai.
„Į patį pirmą paramedikų lygį įstoti norinčių yra tikrai daug ir konkursas labai didelis. Norą būti paramedikais, rodo jau vien tai, kad šiuos žmones ruošia 12 mokyklų. Kaune, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, kur aš dėstau, yra 11 grupių. Konkursas yra vos ne 10 žmonių į vieną vietą. Turbūt universitete tiek ne visada būna.
Mokytis ateina daug jaunimo, taip pat ateina daug žmonių, kurie jau kažką yra baigę ir savo gyvenime nori kažką pakeisti. Sako: „Mama man sakė pabaigti Kauno technologijos universitetą, aš pabaigiau, įrodžiau mamai, bet man tai netinka, mane traukia medicina“. Todėl ateina tapti paramedikais.
Po vidurinės atėję dar būna kiek vėjavaikiai, o tie, kurie ateina jau kažką baigę, yra motyvuoti mokytis. Jie ateina gilinti žinias ir tai yra smagu“, – teigė R. Malašauskas.
Anot jo, paprastai paramedikais nori tapti žmonės, kuriems gyvenime ko nors trūksta, galbūt adrenalino. Taip pat mokytis šios profesijos įkvepia ir filmai, kuriuose rodomas paramedikų, skubios pagalbos medikų darbas.
„Kai pradeda mokytis, jie gauna tokių žinių, kad net jeigu ir nedirbtų paramedikais, galės padėti žmogui, kol kas nors atvažiuos. O vien tai yra labai gerai. Labai gerai būna, kai jau artimieji prieš mums atvažiuojant pradeda žmogų gaivinti. Mes užtrunkame, kol atvažiuojame, o jeigu dar pradeda iš karto gaivinti, didesnė galimybė, kad atgaivins.
Be galo smagu būna, kai gatvėje jaunimas imasi tiekti pirmąją pagalbą ir nebijo tai daryti. Neseniai kadetė iš Kauno kadetų mokyklos gaivino žmogų, o medikai atvažiavo ir pratęsė gaivinimą“, – pasidžiaugė R. Malašauskas.
Organizuoja pirmosios pagalbos varžybas
Siekdami, kad kuo daugiau žmonių išmoktų patys suteikti pirmąją pagalbą, kol atvažiuos medikai, Lietuvos paramedikų asociacijos nariai aktyviai organizuoja mokymus ir pirmosios pagalbos varžybas. Šiemet buvo jau 6-os pirmosios pagalbos varžybos gimnazijose, kuriose dalyvavo 50 gimnazistų komandų iš visos Lietuvos.
„Vaikai tiesiog spaudžia mokytojus, kad juos pamokytų suteikti pirmąją pagalbą.
Darome ir universitetų, profesinių mokyklų varžybas – tokios šiemet buvo jau antrosios, kuriose susirinko studentai iš 18 įstaigų.
Dabar jau gegužės mėnesį bandysime daryti įmonių ir organizacijų varžybas Kauno mieste su savivaldybe, kad kuo daugiau žmonių mokėtų teikti pirmąją pagalbą.
Siekiame, kad kuo daugiau išgelbėtų gyvybę, arba bent pradėtų teikti pagalbą, o ne stovėtų ir žiūrėtų į laikrodį, kada atvažiuos greitoji“, – sakė paramedikas.
