Tai, kad gydytoja patinka pacientams, rodo ir tai, kad ji buvo nominuota portalo „Delfi“ organizuojamame konkurse „Tautos gydytojas“ ir yra viena iš daugiausiai surinkusių balsų medikių.
Nominuoti mėgstamą sveikatos specialistą – gydytoją, slaugytoją, vaistininką ar greitosios medicinos pagalbos mediką – ir balsuoti už patinkantį kandidatą „Tautos gydytojo“ konkurse galima čia.
Ir nors jauni gydytojai nesiveržia važiuoti dirbti į regionus, S. Laurušonė pataria nedvejoti. Ji mato ne vieną gyvenimo ir darbo provincijoje pliusą. Prieš kelerius metus pati atvykusi kaip jauna specialistė į Šilutę dabar S. Laurušonė dirba dar ir gydytoja asistente – padeda gydytojams rezidentams išmokti dirbti šeimos gydytojo darbą ir skatina juos pagalvoti apie karjerą pamaryje, taigi yra savotiška krašto ambasadorė.
– Kaip nusprendėte tapti medike?
– Pasirinkau intuityviai, nes ir mama yra bendrosios praktikos slaugytoja, tai praktiškai užaugau pas ją procedūrų kabinete. Kartu dažnai ir važiuodavome pas pacientus, darbe vis būdavau su mama. Medicina man buvo labai įprasta, artima, nekėlė jokios baimės. Be to, labai gerai sekėsi gamtos ir tikslieji mokslai. Todėl turbūt ir esu savo rogėse.
– Esate nominuota „Tautos gydytojo“ rinkimuose ir už jus gana aktyviai balsuojama. Ar tai jus nustebino?
– Nelabai. Mane pacientai Šilutėje, kur mes gyvename, labai vertina. Tai žinau, nes visą laiką sulaukiu gero žodžio.
– Ar teko anksčiau dirbti ir didesniame mieste šeimos gydytoja?
– Taip. Rezidentūros metais mes, kaip gydytojai, galėjome įsidarbinti Kaune. Taigi teko dirbti didmiestyje, taip pat Kauno klinikose, atliekant darbinę praktiką. Ta patirtis buvo viena iš priežasčių, kodėl išvykau dirbti į rajoną. Rajone žmonės yra kitokie.
– Kokie?
– Jau šeimos gydytojo profesijos pavadinime yra žodis „šeima“. Tai apibrėžia, kad pacientų grupė, kuri su tavimi būna, yra kaip tavo šeima. Pažįsti juos visus – senelius, tėvelius, vaikus, anūkus, eidama mieste juos sutinki, pabendrauji, žinai, kas kuo serga. Man tas tarpusavio ryšys yra labai svarbus ir paciento pagarba medikui yra didesnė rajone. Jie į gydytoją žiūri, kaip į gyvenimo vedlį ir pagalbos teikėją. Darbas Šilutėje man teikia didžiulį malonumą, nes pacientai yra labai malonūs.
– Kaip nusprendė pasirinkti darbą būtent Šilutėje?
– Aš pati esu kilusi iš mažo miestelio Kelmės rajone ir dar studijuodama žinojau, kad greičiausiai Kaune, kur mokiausi, neliksiu, noriu sėslaus darbo, gyvenimo, kad būtų arti vaikų mokykla, kad darbas būtų šalia. Aš jau tada žvalgiausi darbo rajone. Norėjosi įsidarbinti kažkur pajūryje, o radome tokį tarpinį variantą su daug vandens ir išvystyta laivyba Šilutėje, kur mane pakvietė dirbti.
Ne paslaptis, kad yra didelė šeimos gydytojų paklausa, didžiulis jų trūkumas, ypatingai mažesniuose miestuose. Taip buvo jau tada, kai aš baigiau studijas prieš 6–7 metus. Jau tada gydytojai buvo labai kviečiami į mažesnius miestelius, jiems siūlomi geri atlyginimai. Tada sulaukiau ne vieno pasiūlymo iš darbdavių ir galėjau rinktis. Buvo pasiūlymų dirbti Utenoje, Skuode, Klaipėdoje, Šilutėje. Atvažiavau dirbti čia, į Šilutę. Įsimylėjau šitą kraštą ir pasilikau.
– Kaip minėjote, jaunų gydytojų labai trūksta mažesniuose miesteliuose. Kas padėtų juos pritraukti į regionus?
– Aš manau, kad piniginės problemos nėra. Atlyginimai šiuo metu, bent jau mūsų įstaigoje, yra tikrai adekvatūs, darbo užmokestis yra tikrai orus ir gydytojas gali pakankamai kokybiškai gyventi: lengvai įsigyti būstą su paskola, automobilį, užtikrinti visus poreikius.
Manau, kad jauni žmonės nevažiuoja į regionus, nes bijo galimos monotonijos, tiki, kad čia yra tarsi stovintis vanduo, kuris greitai nekaip pakvimpa.
Jeigu dar neturi šeimos, kai esi jaunas, visada galvoji, kad norėsi pramogų, judėjimo ir taip toliau, ko regione gali trūkti. Bet išties, kai atsiranda šeima, pradedi vertinti siaurą draugų ratą, artimus ryšius, ramybę, poilsį namuose, kur pasidarai savo oazę.
Dar viena problema jau sukūrusiems šeimą atvykti dirbti į regioną gali būti ta, kad antra pusė jau dirba kažkokį darbą, užima tam tikras pareigas ir dėl to nenori išvažiuoti. Jeigu rajone darbo pasiūlos nėra, žmonės susiduria su problema.
Bet mūsų įstaigos vadovai labai stengiasi šią problemą išspręsti. Ieškodami kolektyvo papildymo, visada paklausiame ir, ką dirba antra pusė. Tada siūlomi įvairūs variantai. Šilutėje turime ir savivaldą, ir pramonines įmones: „Rambyno“, baldų fabriką. Pagaliau ir nuo Klaipėdos netolimas atstumas, dabar jau ir kelias tvarkomas, kad galėtume kokybiškai nuvažiuoti iki jos. Taigi siūlome įvairius variantus ir antrajai pusei.
– Pamario klimatas – kiek kitoks nei likusioje Lietuvoje. Ar tai kaip nors ypatingai veikia čia gyvenančių žmonių sveikatą? Kokiomis ligomis dažniausiai skundžiasi šilutiškiai?
– Kadangi yra drėgniau negu kituose regionuose, aišku, dažnesnės yra sąnarių ligos. Dažnos ir stuburo patologijos, nes čia gyvena daug dirbančių, ar anksčiau dirbusių pramoninėse įmonėse, kur dažniausios traumos. Aišku, dažnos ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Taip pat pajūrio regione dažniau pasitaiko bronchinės astmos.
Bet šio regiono gyventojai daug valgo žuvies. Tai yra gerai. Dėl to čia mažiau sergama širdies ligomis. Bet mes pabrėžiame, kad žuvį svarbu gerai paruošti. Rūkyta žuvis, nors ir labai skani, bet sveikos mitybos principų neatitinka.
– Ar dėl dažnai valgomos žuvies čia retesnės problemos ir su padidėjusiu „bloguoju“ cholesteroliu?
– Yra jų. Bet daugiau pastebime aukšto cholesterolio, susijusio su paveldimumu. Tokiu atveju, kai yra paveldimumas, net jei ir žmogus būna lieknas, sportuojantis, judantis, nerūkantis, cholesterolis vis tiek išlieka aukštas. Tada rezultatų be medikamentinio gydymo dažniausiai mes nesugebame pasiekti.
– Minėjote, kad dažnai tenka susidurti su sąnarių ligomis sergančiais pacientais. Ką jūs, kaip gydytoja patartumėte tiems, kuriems dažnai gelia sąnarius. Kaip galima šį skausmą numalšinti natūraliomis priemonėmis?
– Svarbu pagal savo galimybes būtinai judėti. Labai svarbi ir svorio kontrolė. Reikia stengtis neturėti antsvorio, kad sąnarių būklė nepablogėtų.
Taip pat reikėtų sąnarius laikyti šiltai. Sąnariai mėgsta šilumą. Jeigu yra polinkis į skausmus, reikėtų apsaugoti sąnarius nuo drėgmės.
Reikalingas ir pakankamas vitamino D kiekis sąnarių ir kaulų būklei. Labai svarbu pakankamai vartoti skysčių, kad sąnariuose būtų sutepimas, kremzlė nediltų, nedehidratuotų.
Tokie būtų natūralūs patarimai, o visa kita – gydytojo duona. Skiriame medikamentinį gydymą, kam reikia – ir operacijas. Bet iš pradžių reikėtų sąnariams duoti darbo: daugiau judėti, sportuoti, važiuoti dviračiu, eiti pasivaikščioti.
Dabar didžioji problema yra žmonių nejudrumas, ką mes puikiai matome. Dabar visi žmonės turi išmaniuosius laikrodžius, judėjimo programėles ir matome, kad per dieną mažai suvaikšto žingsnių, nes visas jų darbas yra sėdimas: į parduotuvę važiuoja automobiliu, grįžta automobiliu, jei gyvena namie, net laiptais nereikia lipti. Ta nejudra yra pagrindinė problema, dėl ko sąnariai tampa nebemobilūs, trumpėja raumenys, kietėja sausgyslės, būna dažnesnės traumos ir pacientai dažniau skundžiasi stuburo bei sąnarių skausmais.
