Gydytoją jos pacientai giria už tai, kad yra kompetetinga, sugebanti viską smulkmeniškai paaiškinti ir randanti kalbą tiek su suaugusiaisiais, tiek ir su vaikais.
Ne veltui ši medikė nominuota ir portalo „Delfi“ organizuojamuose „Tautos gydytojo“ rinkimuose ir yra viena iš daugiausiai surinkusių balsų šeimos gydytojų.
Siūlyti savo kandidatą rinkimuose „Tautos gydytojas“ ar balsuoti už mylimiausią mediką, vaistininką arba gydymo įstaigą galite paspaudę šią nuorodą. Nugalėtojas bus paskelbtas „Delfi“ portale sausio mėnesio pabaigoje.
O mes siūlome susipažinti su A. Platūkiene.
– Kas paskatino pasirinkti medikės kelią ir tapti šeimos gydytoja?
– Nuo pat mažens norėjau būti gydytoja, padėti žmonėms, juos gydyti. Vaikystės žaidimai buvo susiję su šia profesija. Taip pat, mano vyriausioji sesuo studijavo mediciną tuo metu, kai dar buvau pirmokė. Matydavau jos knygas, užsidegimą ir man tai buvo labai įdomu.
Niekada negalvojau, kad galėčiau pasirinkti kitą profesiją – savęs kitur neįsivaizduoju. Šeimos medicina nuo pirmo medicinos studijų kurso man atrodė, kaip sritis, kur gydytojas yra arčiausiai žmogaus, jį geriausiai pažįsta, jam gali padėti, tai sritis, kur išlieka tęstinumas, kas man atrodo labai svarbu.
– Kodėl pasirinkote dirbti ne didmiestyje, o Kuršėnuose?
– Dideli miestai manęs niekuomet neviliojo. Pati esu kilusi iš Anykščių – nedidelio ir labai gražaus miesto. Mažesniuose miestuose žmonės atviresni ir labai nuoširdūs.
Į Šiaulių kraštą atvykome kartu su vyru ir dukryte. Jis pradėjo darbą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, o aš rinkausi darbo vietą aplink Šiaulius. Kuršėnus pasirinkau dėl malonios darbo aplinkos, vadovo požiūrio į gydytoją ir į pacientą, suteikiamų galimybių tobulėti, augti kaip specialistei.
Labai džiaugiuosi pasirinkusi dirbti būtent „Jūsų medicinos namai“ klinikoje. Čia kolektyvas – kaip nedidelė šeima, o pacientai taip pat labai mylimi ir nuostabūs.
– Dėl kokių bėdų į Jus dažniausiai kreipiasi pacientai? Ar daug jų atvažiuoja pasitikrinti profilaktiškai?
– Klinikoje pacientus skatiname tikrintis profilaktiškai. Ne tik konsultacijų metų primename, kad laikas atlikti profilaktinius tyrimus, bet ir aktyviai kviečiame telefonu, tad atvykstančių tikrai nemažai.
O dažniausios problemos, manau, kaip ir visų šeimos gydytojų darbe – lėtinių ligų paūmėjimai, peršalimo ligos.
– Kas labiausiai Jus džiugina darbe?
– Darbe labiausiai džiugina išspręsta paciento problema, pagydyta ar laiku diagnozuota liga, supratimas, kad laiku padėjai, laiku paskyrei gydymą. Taip pat ir pacientų padėkos, bei šypsenos. Tuomet žinau, kad tikrai esu savo kely.
– Dažnai skundžiamasi, kad į mažesnius miestelius sunku privilioti jaunų specialistų. Ar pastebite šią problemą?
– Gydytojų studijos iš tiesų labai ilgos, užtrunka apie dešimt metų. Per tą laikotarpį jauni žmonės sukuria šeimas, įsitvirtina didžiuosiuose miestuose ir tiesiog palikti jau pradėtą kurti gyvenimą bei keltis į kitą, nepažįstamą miestą yra sunku. Žinoma, yra ir kitų aspektų, tačiau šis – vienas iš pagrindinių.
– Kas padėtų šią situaciją pakeisti?
– Manau, kad situacija jau yra keičiama. Rezidentūros metu, rezidentai ilgesniam laikotarpiui išvyksta padirbėti į periferiją, pamato puikias darbo sąlygas, aplinką ir po to čia sugrįžta.
Noriu pasidžiaugti, kad praėjusiais metais prie mūsų kolektyvo prisijungė dar dvi jaunos, labai kompetentingos, ką tik baigusios rezidentūrą šeimos gydytojos. Viena iš jų, atliko rezidentūros ciklą mūsų klinikoje, tad renkantis darbovietę nedvejodama pasirinko mus.
– Kas, Jūsų nuomone, nulemia tai, kad vieni žmonės beveik neserga, o prie kitų kabinasi net menkiausias virusas, nepaisant saujomis geriamų vitaminų. Ką patartumėte padaryti kiekvienam, kad sustiprintų savo imunitetą ir pas gydytojus užtektų lankytis tik profilaktiškai?
– Daug kas priklauso nuo mūsų vidinės emocinės būklės. Jei mes esame nelaimingi, neatliepiame savo poreikių, tai ir ligos lengviau kimba. Taip pat labai dažnai savimi rūpintis pradedame tik susirgus ar dažniau sergant.
Reikėtų nepamiršti pasitikrinti profilaktiškai, daugiau laiko skirti sau, savo emocinei būsenai ir vidinei ramybei, tuomet ir ligos kibs mažiau.
