Apie tai, kaip galima užkirsti kelią šiai infekcijai, kiek pastaruoju metu yra registruojama naujų susirgimų, kaip atpažinti simptomus ir kokia yra pagrindinė sergančiųjų rizikos grupė, interviu DELFI laidai papasakojo D. Razmuvienė.
– Penktadienį sužinojome apie tai, kad nuo šios infekcijos mirė mergaitė. Atrodo, vasara, kaip ir praėjo tokios ligos, bet štai – turime netektį. Kodėl?
– Paprastai Lietuvoje per metus registruojama apie 80 susirgimo atvejų ir 10 proc. mirties. Būtent tie mirties atvejai būna patys skaudžiausi, nes 50 proc. mirusiųjų būna vaikai. Manau, kad taip yra todėl, kad vaikų iki 2 metų imuninė sistema dar nėra susiformavusi. Organizmas, negebėdamas apsisaugoti, priima svetimkūnį taip, kaip savą, ir todėl turime žaibines ligos formas. 2018 metais jau registruota tik 40 susirgimo atvejų ir 5 mirties atvejai, 10 proc. lieka, bet susirgimų skaičius yra dvigubai mažesnis. Kai vakcina buvo registruota ir įvežta į Lietuvą, o tai buvo 2014 metais, jau praėjo ketveri metai ir Lietuvoje pasiskiepijo virš 80 tūkst. asmenų, tarp jų 70 tūkst. vaikų. Jeigu kasmet gimsta apie 30 tūkst. vaikų, tai, galima sakyti, dvi amžiaus kohortos jau gavo skiepą.
Vakcinos pagalba, kaip įrodė kitos šalys, kanadiečiai padarė labai plačias studijas, visgi, skiepijant 3-4 metus, meningokoko infekciją galima suvaldyti nuo 60 proc. iki 90 proc. Tai dideli skaičiai. Tėveliams taip pat reikėtų nepamiršti pasinaudoti skiepų kalendoriaus galimybėmis. Taip, yra vasara, karšta temperatūra, kas galbūt suvaldė ir tymus, suvaldys ir meningokoką, bet ateis ruduo ir šaltasis metų laikas, meningokokas vėl bus aktyvesnis. Tai yra infekcija, kuri yra labai paplitusi visuomenėje, mes apie 10 proc. visi nešiojame nosiaryklėje šį sukėlėją. Geriau reikia atkreipti dėmesį tiems tėvams, kuriems yra galimybė nemokamai paskiepyti vaikelius, pasirūpinti šaltajam metų laikui, kai suaktyvėja visos infekcijos.
– Pernai turėjome 40 sergančiųjų, ar žinoma, kiek sirgo šiemet?
– Šiais metais susirgo vienas asmuo, numirė du vaikai. Vienas vaikas 10 mėnesių, kitas – 2 metų. Jeigu žiūrėtume į tas mirtis kaip į statistiką, tai dažniausiai miršta vaikai iki 4-5 metų, o dar didesnė tikimybė iki 2 metų. Tėvams yra skirta nemokama galimybė, nereikia draugauti su tokia infekcija. Ji yra grėsminga, nes pakanka mamai laikyti vaiką ant rankų ir oro lašeliniu būdu mama, tėtis, seneliai gali turėti didžiulę riziką užsikrėsti. Lietuva yra viena iš trijų valstybių, kurioje sergamumo rodikliai yra didžiausi. Kodėl taip yra, deja, niekas negali atsakyti, ta bakterija kol kas yra truputį protingesnė. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvoje mirtingumo rodikliai yra patys didžiausi. Reikėtų to nepamiršti ir išnaudoti galimybę, kurią duoda valstybė. Kai įvyksta bėda, tada tėvai suaktyvėja.
– Ar tėvai noriai skiepija vaikus?
– Manau, kad skiepų priešininkai dabar nelaimi. Pavyzdžiui, tymų protrūkis ir parodo, kad šių infekcijų niekas negali sulaikyti ne skiepais. Tie balsai, kurie buvo prieš vakcinas, dabar truputį kalba tyliau.
– Kaip kovoti su šia infekcija?
– Visi vaikai Lietuvoje skiepijami tik nuo praėjusių metų. Kai praeis kokie 3-5 metai, galbūt pasieksime tą lygį, kai skiepysimės dar daugiau. Kanadiečių klinikiniai tyrimai įrodė, kad įmanoma suvaldyti net meningokoką B paskiepijus labai plačią masę vaikų. Jeigu skiepijame apie vienerių metų vaikus ir jų apimtys bus aukštos, tikrai meningokokas neturės galimybės savęs realizuoti. Tie vaikai yra pagrindinė rizikos grupė. Jeigu tie vaikai bus noriai skiepijami, po kelerių metų mes tikrai sėkmingai kovosime su meningokoku.
– Ar ši infekcija yra pavojingiausia vaikams?
– Taip. Būtent meningokokas B yra pavojingiausias tarp vaikų. Kuo vaikas yra mažesnis, tuo rizika užsikrėsti yra didesnė. Infekcija prasideda labai paprastais simptomais, panašiais į peršalimą. Tėvai, žinoma, mato, kad yra aukšta temperatūra, vaikas neramus, kreipiasi į medikus, bet jeigu yra bent vienas spuogelis – reiškia, kad liga pažengė į pavojingesnį etapą. Tada kažką padaryti būna ypatingai sudėtinga. Pavyzdžiui, šiemet iš 21 susirgusio asmens, pusė yra vaikai, bet tik du mirties atvejai, tai reiškia, kad įmanoma suvaldyti žaibinę ligos formą, bet reikia labai greitos tėvų ir medikų pagalbos.
– Kiek reikia laiko stebėti vaiko simptomus?
– Žinoma, mažas vaikas su aukšta temperatūra jaučiasi kitaip nei mes, bet tėvai tikrai negali laukti visos paros, jeigu jų vaikas karščiuoja, jeigu nekrenta temperatūra. (…) Tiesa, yra ir žaibinės infekcijos atvejų, kai vaikas net mirė per parą. Pavyzdžiui, kartais, kai temperatūra nėra labai aukšta, tėvai pradeda vaikus gydyti savomis priemonėmis ir nesikreipia, o tas vienas spuogelis gali būti visai nežymioje vietoje. Bet tai jau signalas, kad liga yra pažengusi.
– Ar visada lengva pastebėti tuos bėrimus?
– Nėra lengva ir ne visada jie yra pastebimi, būtent todėl ši liga ir vadinama klastinga liga. Jeigu tėvai savo mažą vaiką atvežė į gydymo įstaigą, jie ne iš karto gali pasakyti, kad tai yra meningokokas. Tas mažas spuogelis gali atsirasti tada, kai ta liga bus pažengusi, tada jau reikia stengtis padėti vaikui.
– Ar turime kažkokių naujų infekcijų?
– Tos „naujos“ infekcijos iš tiesų nėra naujos. Visos bakterijos, virusas gyvena tarp mūsų, bet skiepų pagalba juos pavyksta šiek tiek nustumti. Taip pat kuo antibiotikai yra plačiau naudojami, tuo žmonės darosi atsparesni.
Visą laidą žiūrėkite DELFI laidoje.
