Interviu laidoje kardiologas papasakojo, kodėl tiek daug žmonių serga arterine hipertenzija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Taip pat medikas įvardijo tris būdus, kurie padėtų žmonėms apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kardiologas atsakė, kaip dažnai reikėtų matuotis arterinį kraujo spaudimą bei kas gresia, jeigu ši problema nebus sprendžiama.
– Arterinė hipertenzija. Kokia tai liga ir kiek žmonių serga ja serga Lietuvoje?
– Arterinė hipertenzija yra liga, kurios metu padidėja arterinis kraujospūdis, mums labai gerai žinomas rodiklis. Pasaulyje šia liga serga labai daug žmonių. Skaičiuojama, kad apie trečdalį suaugusiųjų serga arterine hipertenzija, o ligos paplitimas didėja senstant. Manoma, kad daugiau nei 60 proc. asmenų, kurie sulaukia 60 metų, serga arterine hipertenzija.
– Kokią įtaką žmogaus sveikatai turi padidėjęs kraujospūdis?
– Asmuo, kuris serga arterine hipertenzija ir turi padidėjusį kraujospūdį, turi didelę riziką susirgti ligomis, kurios gali nulemti ankstyvą mirtį. Pavyzdžiui, miokardo infarktas, insultas, arterinis kraujospūdis taip pat pažeidžia inkstus, jeigu įvyksta koks nors inkstų pažeidimas, padidėja priešlaikinės žmogaus mirties rizika. Dauguma mano, kad artimieji, pažįstami mirė nuo miokardo infarkto ar insulto, nes tai yra suprantama, bet medicinoje nėra viskas taip paprasta. Daugelis tokių grėsmingų ligų yra pasekmės negydyto arba nepakankamai gydyto arterinio kraujo spaudimo.
– Jeigu kraujospūdis dažnai būna mažas, kokią tuomet įtaką turi žmogui?
– Per mažas arterinis kraujo spaudimas dažniausiai nėra problema. Europos kardiologų draugija netgi teigia, kad arterinis kraujo spaudimas, mažiau kaip 120 ir 70, yra optimalus kraujospūdis. Retais atvejais žmonės gali sirgti ligomis, kurios nulemia per mažą kraujospūdį. Tai yra antinksčių ligos, kitų hormoninių liaukų ligos. Kartais, kai žmogus staiga atsistoja, pakeičia savo kūno padėtį ir spaudimas staiga krenta. Šios ligos gali turėti rimtų pasekmių, bet jeigu žmogus gyvena įprastą gyvenimą ir jaučiasi gerai, net ir su mažesniu kraujo spaudimu, tai nėra nieko blogo. Mažas kraujo spaudimas nėra problema.
– Kaip dažnai reiktų matuotis spaudimą, sergant arterine hipertenzija liga ir kaip apskritai dažnai matuotis spaudimą?
– Arterinį kraujo spaudimą matuotis reikia. Mano asmenine nuomone, kiekvienas žmogus bent kartą per metus turėtų pasimatuoti kraujo spaudimą. Europos kardiologų draugija teigia, kad tie asmenys, kurių spaudimas yra mažesnis nei 120 ir 70, turėtų matuoti kraujo spaudimą kartą per penkerius metus.
Kartais nereikia taip jau įsigilinti į save, tačiau kartą per metus, manau, yra pakankamai optimalu, kad pavyktų „pagauti“ ligą. Bet jeigu matuojant kartą per metus randame tam tikrą riziką, gali prireikti ir daug dažnesnių matavimų. Tas žmogus, kuris jau serga, ir kurio gydymas dar nėra optimalus, jam kraujospūdį gali tektis matuotis kiekvieną arba kas antrą dieną. Tokioje situacijoje yra labai reikalingas šeimos gydytojas, arba konsultacijos su kardiologu.
– Dažnai kraujospūdis namuose, pacientų teigimu, būna geras, o gydytojo kabinete – didelis. Kodėl taip yra?
– Jūs kalbate apie būklę, kuri yra vadinama „baltojo chalato sindromu“.Visame pasaulyje yra pastebima, kad arterinis kraujospūdis gydytojo kabinete yra didesnis net ir tam žmogui, kuris neturi to sindromo. Arterinės hipertenzijos diagnostikos slenksčiai, kai remiamės matavimais namuose ir gydytojo kabinete, skiriasi.
Mes sakome, kad žmogus serga arterine hipertenzija, kai jo kraujospūdis gydytojo kabinete yra 140 ir 90, o namuose turėtų būti 5 milimetrais gyvsidabrio stulpelis mažesnis. Yra tam tikra dalis žmonių, kurie turi tokią problemą, nes namuose jie turi visiškai puikų kraujospūdį, o atėjus į gydytojo kabinetą, kraujospūdis yra labai aukštas. Jeigu žmogus teigia, kad namuose jis visada išmatuoja normalų kraujo spaudimą, tada kartu su gydytoju jie turėtų nuspręsti, kaip ir kada matuotis kraujospūdį. Kitaip sakant, gydytojas gali nustatyti tikslius intervalus.
– Kraujospūdžio gydymo galimybės. Kokios jos?
– Kraujospūdį galima gydyti medikamentinėmis ir nemedikamentinėmis priemonėmis. Nemedikamentinės priemonės dažniausiai pasitelkiamos tada, kai kraujospūdis yra ribinis, pavyzdžiui, namuose jis yra 135 ir 85, o gydytojo kabinete 140 ir 90. Pačios pagrindinės yra nemedikamentinės priemonės. Viena svarbiausių – valgomosios druskos ribojimas maiste. Žmogus, kuris serga arterine hipertenzija, turėtų suvartoti kuo mažiau druskos.
Mes, kardiologai, rekomenduojame tokiam žmogui nesūdyti maisto, nes daugelyje mūsų nusipirktų produktų jau ir taip yra labai daug druskos. Antra nemedikamentinė priemonė – dienos raciono kaloringumo mažinimas, ir trečioji priemonė – fizinis aktyvumas. Kai žmogus pasitelkia šias tris priemones, pavyksta sureguliuoti ir kraujospūdį. Žinoma, daugeliui pacientų to nepakanka ir prireikia medikamentinių priemonių.
– Bet yra žmonių, kurie nenori vartoti vaistų, nes tai yra chemija. Kas tuomet?
– Klinikinėje praktikoje dažnai tenka susidurti su šia dilema, vesti tam tikras derybas su pacientu. Kai matome, kad medikamentinis gydymas yra būtinas, siekiant išvengti arterinės hipertenzijos komplikacijų, o pacientas nenori. Noriu patikinti, kad vaistai, kurie šiuo metu yra rinkoje, atsirado labai seniai. Remiantis klinikiniais tyrimais, galime drąsiai sakyti, kad tie vaistai, kurie šiandien mums yra prieinami, yra saugūs ir veiksmingi. Taip pat yra pastebėta, kad jeigu pacientas užmerkia akis ir negydo arterinės hipertenzijos, labai išauga miokardo ir insulto rizika, taip pat neįgalumo dažnis.
Aukštas kraujospūdis yra metabolinio sindromo dalis. Metabolinį sindromą sudaro aukšta gliukozės koncentracija, kai jau sergama diabetu arba nebūtinai, taip pat aukštas cholesterolis, didelė liemens apimtis ir svoris. Kai šios būklės veikia kartu, jos susideda ir mes turime tokius atvejus, kai žmogus labai rizikuoja.
– Lietuvoje veikia Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, pagal kurią tiriami tam tikri asmenys. Kas šiose programose gali dalyvauti?
– Dalis žmonių žino apie tai. Dėl šios prevencijos programos mūsų valstybė yra tikrai unikali, mes vykdome pirminės prevencijos programą pacientams vyrams nuo 40-55 metų, moterims nuo 50-65 metų. Programos tikslas – identifikuoti rizikos veiksnius ir nustatyti ankstyvą ligą. Visi vyrai ir moterys, patenkantys į šias amžiaus grupes, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir paprašyti, kad jam būtų įvertinami rizikos veiksniai pagal prevencijos programą. Žmogus, kuriam nustatoma rizika, nukreipiamas pas kardiologą. Tada siekiama užkirsti kelią invalidumui, miokardo infarktui ir kitoms ligoms.
– Kokie produktai ar veiksmai mums nenaudingi, nes jie didina kraujospūdį?
– Druska yra pagrindinis kraujospūdį didinantis veiksnys, kurį mes suvartojame kiekvieną dieną, taip pat – mažas fizinis aktyvumas. Žinoma, yra ir kiti produktai, kurie kartu su kraujospūdžiu gali nulemti širdies ir kraujagyslių ligas, pavyzdžiui, riebus sviestas ir grietinė, taip pat didelio kaloringumo maistas, viskas, kas saldu. Šie produktai gali nulemti ir nutukimą, diabetą ir kitas ligas.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.
