Pagrindinis vakcinų skirtumas – antigeno patiekimas. mRNR vakcinos („Comirnaty“ ir „Moderna“) atneša į ląstelę viruso baltymo liejimo formą, matricą, pagal kurią ląstelė gamina tą nelemtą spyglio baltymą. Vektorinės vakcinos („Vaxzevria“ ir „Janssen“) leisgyvio adenoviruso pagalba atneša brėžinius, geno kodą, pagal kuriuos jau pati ląstelė gamina matricą, pagal kurią gaminamas baltymas. Taigi, pastarosios vakcinos turi vienu žaidėju, adenovirusu – daugiau ir viena grandimi (matricos gamyba) ilgesnį procesą. Nerimaujančius dėl savo genetinio kodo saugumo galiu nuraminti, adenovirusas „nesukerpa“ ir „neįsipina“ į jūsų DNR, tik pastovi šalia, tad pavojaus nėra, kas sako kitaip – meluoja.
„Aš noriu veiksmingiausios, o „Pfizer“ duoda daugiau procentų nei „Janssen“. Labai pas mus priimta lyginti tai, ko negalima lyginti. Skirtingos vakcinos tirtos skirtingu laiku, skirtingose vietose ir su skirtingais žmonėmis. Tuo metu, kai buvo tirta „Janssen“ vakcina, jau buvo didesnis viruso plitimas, jau buvo atsiradusios mutacijos, platesnis užkrato paplitimas ir didesnės galimybės užsikrėsti, tad procentų lyginti nelabai galima. Esminis veiksmingumo rodiklis – apsauga nuo sunkų formų ir mirties nuo kovido yra labai panašus, artėja prie 100 procentų, tą ir reikia įsidėmėti.
„Nesąmonė, geriau persirgti, tada imunitetas stipresnis“. Ir pašalinių daugiau, ir liekamųjų, ir letalių išeičių šansas nemažas, palyginus su vakcina. O stebuklingai stipraus imuniteto vis tiek negausite. Tiriant persirgusius Britanijos medikus nustatyta, jog per 7 mėnesius po ligos saugūs gali jaustis 84 procentai persirgusiųjų. Tuo metu, pagal paskutinius tyrimus, „Comirnaty“ ir „Vaxzevria“ efektyvumas praėjus dviem savaitėms po skiepo toje pačioje Britanijoje siekia 85-90 procentų. Kitas, didelis 40 tūkst. asmenų tyrimas nurodo 95 procentų mRNR vakcinų efektyvumą saugantis simptominio kovido. Visaip kaip vartykite tą statistiką, bet skiepo skaičiukai nėra mažesni nei natūralaus imuniteto.
„Aš noriu saugesnės“. Visiškai suprantama. Visiškai nekaltų vakcinų nėra ir šios vakcinos, nors ir reaktogeninės (šalutinių yra), bet saugios. Rimtesnės alergijos šansas su statistine vakcina siekia 1,3 atvejus milijonui dozių. Su „Moderna“ jis siekia 2,5, o su „Comirnaty“ 4,7 atvejų vienam milijonui pasiskiepytų. O čia jau kaip įgarsinsite naujieną: ar vakcina sukelia anafilaksiją tris kartus dažniau, ar milijonui paskiepytų galima tikėtis trijų papildomų alergijos atvejų. Ar Lietuvos futbolo rinktinė gavo garbingą bronzos medalį, ar mūsų ekipa trijų Baltijos šalių turnyre liko paskutinė.
„O kaip su trombais?“ Labai rimtai, bet labai retai. Šansas trombozei:
- tik pasiskiepijus vektorinėmis vakcinomis;
- jauniems žmonėms (dažniau moterims);
- mažiau nei vienam iš 100 tūkst. paskiepytų.
Keliasdešimt ar net kelis šimtus kartų didesnis šansas gauti trombą, jei esi: nutukęs, rūkantis, tave troškina po gero baliaus, vartoji kontraceptikus, nuolat mažai judi, ilgai skrendi lėktuvu. Ir ką? Kiek rėkiančių apie skiepo žalą sumažino svorį, metė rūkyti, pradėjo judėti ar atšaukė kelionę į Tenerifę?
Jauniems ir jaunoms rekomenduojama rinktis mRNR vakcinas, su sąlyga, kad jos yra prieinamos. Jei „Vaxzevria“ yra šiandien, o „Moderna“ ar „Pfizer“ po trijų mėnesių – geriau „Vaxzevria“ šiandien, nei kovidas po mėnesio.
„Tai jeigu tokia saugi, ko čia visi aplink apie šalutinius kalba?“ O apie ką dar kalbėti? Kol nebuvo vakcinos, visi kaltino kaukes, kai atsirado vakcina – kaltina vakciną. Šiuo metu pasaulyje paskiepyta 1,7 milijardo dozių ir tas įspūdingas kiekis paskiepytas per pusmetį. Ir, aišku, kad visų šalutinių irgi susilaukėme per tą patį pusmetį. Tikrai nemaža gąsdinančios informacijos koncentracija laiko vienetui. Ir tiek šalutinių, kiek jų gauta iš 1,7 milijardų dozių, yra niekis, palyginus su 3,5 milijonų mirčių dėl koronaviruso.
„Ar galima nėščioms?“ Taip. Nuspręsta, kad mRNR vakcinos yra saugios nėštumo metu, ypač vertinant bjaurią koronaviruso elgseną su krešėjimo sistema ir didžiulę persileidimo susirgus riziką.
„Aš jau persirgau, ar reikia skiepytis?“ Taip, praėjus 6 mėnesiams po ligos rekomenduočiau gauti skiepą, nepaisant esamo antikūnių titro. Kol kas geriausia apsauga pasižymi persirgusieji ir vėliau pasiskiepiję: ilgesnis ir platesnis imunitetas, gaunamas ir kryžminis imunitetas koronaviruso mutacijoms. Yra nedidelis tyrimas, suteikiantis vilties, jog persirgusiems gali užtekti vienos, kol kas kalba apie mRNR, vakcinos dozės. Ta proga, galbūt jau persirgusiems ir pasveikusiems neblogas pasirinkimas būtų viena „Janssen“ vakcinos dozė, bet tai nėra oficiali rekomendacija.
„Ar galima gerti vaistus po skiepo?“ Taip, be jokių abejonių. Įtarimai ir spėjimai, kad vaistai galbūt mažina imuninį atsaką, tikrai nėra tokie rimti, kad nusvertų patogumą ir saugumą. Nes jei kažkas atsisako skiepytis vien bijodamas, kad net vaistų nuo galvos skausmo ir šaltkrėčio nebus galima išgerti – jis tikrai liks labiau pažeidžiamas kovido nei pasiskiepijęs ir išgėręs tabletę.
„Man buvo daug šalutinių, ar galima gauti antrą dozę kito skiepo?“ Ne, pirminė vakcinacija turi būti pabaigta su ta pačia vakcina, su kuria ir pradėjote skiepų maratoną. Ar bus galima skiepytis vėliau su kitomis, žinosime kažkur rudenį – vyksta tyrimai ir viena iš nuomonių, kad kaitaliojant vakcinas gaunamas geresnis imunitetas. Bet tai kol kas idėjos ir skiepijamės tradiciniu būdu – ta pačia vakcina.
„Aš jau pasiskiepijau nuo erkinio, kada galiu skiepytis nuo koronaviruso?“ Bet kada. Taip, geriau išlaikyti dviejų savaičių tarpą vien tam, kad atsiradus šalutiniams žinotumėte, ką kaltinti. Bet abi vakcinos negyvos ir atidėti vienos ar kitos potencialiai mirtinos ligos skiepo dozės vien dėl administracinių ribojimų neverta. Kelių dienų pavėlinimas ar paankstinimas nėra kritinis, svarbu nenukelti abiejų skiepų į tolimą ateitį.
„Ar skiepas mažina viruso platinimą?“ Ilgą laiką to nežinojome. Bet ką tik atsiradę tyrimų rezultatai teikia vilčių: „Janssen“ vakcina galimai mažina plitimą 74 procentais, o „Pfizer“ gaminys sumažina viruso kiekį sergančiųjų nosiaryklėje 4,5 karto. Mažindamas viruso skaičių, mažina galimą desanto jėgą ir paplitimą. Šimtaprocentinių galimybių medicinoje beveik nėra, tad ir pasiskiepijusio neatsargus elgesys neapsaugos nuo viruso, bet, jei prie skiepo dar pridėsite kaukę rizikingo kontakto metu ir nuplautas rankas po kontakto, tai šansų virusui neliks. O JAV jau peržiūri sąlygas dėl masinių susibūrimų ir kaukių nešiojimo paskiepytiems.
„O vaikai ir paaugliai?“ Abiejų lyčių paaugliai nuo 12 metų gavę dvi dozes mRNR vakcinų (nesvarbu, kokio gamintojo) gavo 94-100 procentų apsaugą nuo infekcijos. Svarstymus ir polemiką, kiek svarbu apsaugoti tokio amžiaus atžalas, jei jie dažniausiais serga lengvai ir nemiršta, palikime tiems, kuriems sergantis vaikas atrodo to nusipelnęs ir kad viskas aukščiausiojo rankose, nors nuo ligos galėjote apsaugoti. Tie, kas nori patys apsispręsti dėl vaiko saugumo – gali rinktis skiepą. Kaip minėjau, apsauga pasiskiepijus, panašu, didesnė nei persirgus, o šalutiniai menkesni.
„O kaip mutacijos?“ Jos plinta, ir kuo labiau virusas turės terpių pasidauginti, tai yra neturinčių imuniteto žmonių, tuo mutacijų šansas didesnis. Kol laukiate idealaus varianto, galite atsidurti vienišos senstelėjusios senmergės, kuriai visi jaunikiai buvo per prasti, vietoje. Visos vakcinos rodo vienokį ar kitokį efektyvumą prieš skirtingas mutacijas: nuo 50 iki 84 procentų. O kol lauksite geresnio varianto, gali ir naujų mutacijų atsirasti.
„O geresnių variantų bus?“ Ar bus geresnių – nežinau. Bet naujesnių bus. Tada meniu atnaujinsime, o paragavę ir patirčių turėsime.
Tad reziume: čiumpame vakciną kuo greičiau.
Didelio skirtumo nėra, ką paimsime, efektas panašus.
Galimi prioritetai:
Jauna, graži ir (nebūtinai) nėščia – mRNR vakcinos.
Vyresnio amžiaus senjoras – bet kokia vektorinė.
Bijantis adatų ir persirgęs kovidu – „Janssen“, nes viena dozė.
Nori „Sputniko“ – jamk bet kokią vektorinę, tas pats, tik už konvertuojamą valiutą.
Nori, kad valdžiai būtų skaudžiau – „Moderna“, nes brangiausia.
Nori 5G – „Pfizer“, nes Geitsas ir Muskas.
Bet svarbiausia – pasiskiepyk.
