Mamos inkstas netiko
„Tiek man, tiek tėvams buvo šokas. Pirmiausia buvo pasiūlyta Kauno klinikose ruoštis dializei. Tačiau moteris, su kuria kartu gulėjau palatoje, patarė nuvykti į Santaros klinikas pas profesorių Migliną. Jis patvirtino, kad mano inkstams blogai, bet pasakė, kad dializių dar nereikia. Po biopsijos profesorius pasakė, kad reikia transplantacijos“, – savo istoriją TV8 laidai „Sveikatos medis“ pradėjo pasakoti Sigita.
Merginai ir jos artimiesiems prasidėjo sunkus metas, persunktas didžiulio nerimo ir laukimo. Blogiausia buvo tai, kad tarp jos artimųjų neatsirado tinkamo donoro, todėl didžiausia viltis buvo sulaukti mirusio donoro inksto.
„Mano mama sutiko būti donore, tačiau mūsų kraujo grupės yra skirtingos. Daugiausia nerimo būdavo vakarais, galvoje vis sukdavosi klausimas, galbūt šiandien pakvies į ligoninę, nes dažniausiai kviečia naktį. Po poros mėnesių paskambino apie 16 valandą ir pasakė, kad jau yra donoro inkstas. Aišku, aš labai apsidžiaugiau. Atėjo trys gydytojai, tada supratau, kad aš iš tiesų gavau inkstą. Jaučiau tokį didžiulį džiaugsmą, kad net nesupratau, kaip atsiradau operacinėje, – kalbėjo pašnekovė.
– Labai ačiū savo donoro artimiesiems, kad jie, mirštant jų mylimam žmogui, nesutriko, bet nusprendė kitam žmogui dovanoti gyvenimą.“
Inkstų laukia 160 žmonių
Kartu su laidos kūrėjais, Sigita keliauja dėkoti savo gydytojams. Pirmiausia mergina praveria Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojo nefrologo prof. dr. Mariaus Miglino duris.
„Ačiū jums, profesoriau, kad mane gydėte ir išgelbėjote nuo dializių, esu jums labai dėkinga“, – sakė Sigita.
Gydytojas nefrologas prof. dr. M. Miglinas sako, jog šiai pacientei labai pasisekė, kad operacija buvo atlikta nepradėjus daryti dializių.
„Tai vadinama išankstine transplantacija, toks gydymas daug geresnis pacientui. Po operacijos praėjo jau 4 mėnesiai, Sigitos sveikatą visada stebime. Apskritai, donorystė yra labai kilnus veiksmas. Žinoma, ji apipinta daugybe mitų. Šiuo metu Lietuvoje inkstų laukia apie 160 recipientų. Dar apie 60 yra budinčiame sąraše, kurie kol kas dar gydosi gretutinę ligą ir dėl to organo nelaukia, bet jo prireiks vėliau. Potencialių donorų Lietuvoje per metus būna apie 120, bet tikrais donorais tampa tik apie 50“, – kalbėjo gydytojas nefrologas.
Mirusio donoro inkstas paprastai keletą dienų laikomas lede arba specialiame skystyje ir neretai prireikia net savaitės, kol jis atsistato. Tuo metu iš gyvo donoro paimtas inkstas persodinamas iškart. Lietuvoje vidutinis organo laukimo laikas yra apie pusantrų metų.
Sigita užsuka ir į ją operavusio gydytojo transplantologo Genadijaus Kučinskio kabinetą.
„Labai ačiū, kad dovanojote man antrą gyvenimą“, – dėkojo mergina.
Sigita sako, kad viso to buvo galima išvengti, jei ji būtų pasiskiepijusi nuo gripo.
„Noriu visiems pasakyti, kad būtinai pasiskiepytumėte nuo gripo, nes sužinojus, jog mano inkstai yra nesveiki, gydytojai pasakė, kad taip tikriausiai nutiko dėl gripo komplikacijų. Dėl to ir teko persodinti inkstą“, – perspėjo Sigita.
