Tiesioginėje DELFI konferencijoje apsilankęs Medicinos diagnostikos ir gydymo centro specialistas pasakojo, kad ypač žiemą padaugėja kritusių ir riešus susilaužiusių žmonių. Tačiau ne mažiau jų kreipiasi ir dėl kitų susirgimų, pavyzdžiui, įdomiai skambančio „spragtuko“.

Spragsintis pirštas (arba kitaip - stenozuojantis tenosinovitas, spragtukas) - tai toks susirgimas, kai sulenkus pirštą, ir bandant jį tiesti, šis stringa, spragsi, o kartais ir visai neišsitiesia. Ši būklė gali paveikti vieną ar kelis pirštus, o amžius – ne rodiklis.

„Dažniausiai stringa 4, 5, 3, 1 – 2-as rečiau. Tai dažna problema“, - sakė specialistas, pridurdamas, kad plaštakos chirurgija – labai įdomi, smulkmeniška sritis.

Gydytojo teigimu, problemos su plaštaka gali būti itin dramatiškos ir lemtingos – negebėjimas valdyti rankos gali „kainuoti“ darbo vietą.

„Ateina profesionalai – sportininkai, muzikantai. Jiems rankos susijusios su karjeros perspektyvomis, tad neužtenka tik to, kad grąžintume rankos funkciją. Pavyzdžiui, daugiausia operacijų atliekama dėl riešo kanalo sindromo. Tokia jau riešo anatomija – juo praeina daug sausgyslių, taip pat ir nervas. Jei dirbamas darbas, kai tenka daug, su fiziniu krūviu judinti riešą – prasideda bėdos. Be to, liga dažniau renkasi vyresnio amžiaus moteris – tai susiję su hormonais. Įtakos turi ir gretutinės ligos, pastebime ryšį su endokrinologiniais susirgimais, skydliaukės bėdomis“, - vardijo S. Sereika.

Iš pradžių jis pasireiškia dilgčiojimu pirštuose, riešo silpnumu, skausmu.

Gydytojas rodo riešą

„Pabrėžtina, kad skausmas užklumpa naktį. Pacientas kentėdamas prabunda, pirštai būna sustingę, patinę. Juos jis masažuoja, deda prie šaltos sienos. Ryte dar jaučiamas maudimas, tačiau skausmo nebėra ir problema tai dienai dinsta. Kitą naktį tai vėl kartojasi. Skausmas būna tas simptomas, kuris pacientus atveja pas gydytoją. Tinimą, maudimą jie linkę ignoruoti“, - sakė ortopedas-traumatologas.

Jums galimi du scenarijai. Pirmas – pozityvus. Po kurio laiko nemalonūs simptomai dingsta ir daugiau nebesikartoja. Antras – kadangi sausgyslė užspaudžia nervą, degeneruojasi jo skaidulos. Žūstant nervui, dingsta ir jutimai. Liga toliau progresuoja, o jūs nieko nejaučiate.

„Tada pacientai jau kreipiasi pastebėję, kad negali užsisegti sagų, moteris, pavyzdžiui, nebegali megzti. Turėjome pacientę, dirbančią kasininke. Ji turėjo palikti darbą, nes nesurinkdavo monetų, sutrikus jutimams“, - pasakojo jis.

Kai kuriems pacientams su minimaliais riešo kanalo sindromo simptomais, diskomfortą gali sumažinti dažnesnių pertraukų darymas, ledo pridėjimas. Kitiems efektą duoda ir nechirurginės gydymo priemonės, tačiau sunkesnių atvejų pacientams prireikia chirurginio įsikišimo.

Daugiau pokalbio detalių – vaizdo įraše:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)