TV3 „Savaitės komentarai“ dėmėjosi, kodėl.
Vyresniems nei 50 metų žmonėms skirtos prevencinės programos kainuoja milijonus, tačiau laukto rezultato neduoda. Per penkerius metus slapto kraujavimo testus atliko tik maža dalis vyresnio amžiaus žmonių, nors sveikatos priežiūros įstaigose netgi testai ir indeliai išmatoms žmonėms įduodami į rankas.
Kas atgraso nuo paprasto slapto kraujavimo tyrimo, kuris parodo, ar žarnynas kraujuoja? O galbūt visa, kas susiję su žarnyno reikalais, lietuviams – gėdinga?
Kasmet patvirtinama 1600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų ir tai negali nekelti rūpesčio. Kaip „Savaitės komentarams“ teigė kalbinta pacientė, programoje ji nedalyvauja. Slapto kraujavimo testo gydytoja nesiūlė, o ji pati nenori prašyti – taip elgiasi tik prispirta bėdos.
Kaip pripažino chirurgas Romualdas Maskelis, pagerėjimo ankstyvų storosios žarnos vėžio stadijų statistikoje nėra. „Kol neturėsime 70 procentų patikrintos populiacijos, neturėsime rezultato, nebus geros ankstyvo vėžio diagnostikos ir tai yra įrodyta“, – sakė gydytojas.
Pradinės vėžio stadijos – išgydomos
Keliolikai pacientų per dieną kolonoskopijų atliekantys gydytojai neslepia nusivylimo, kad žmonės vangiai tiriasi. Vilniuje ateina pasitikrinti vienas iš keturių rizikos grupės žmonių, nors pradinės vėžio stadijos – išgydomos.
Profilaktiniam patikrinimui dėl šio vėžio pakanka vieno testo. Pasak chirurgo R. Maskelio, storžarnės patologijai nustatyti visame pasaulyje patvirtintas slapto kraujavimo testas, kuris labai primityvus.
Jei išmatose randama kraujo, šeimos gydytojas pacientą siunčia atlikti kolonoskopijos tyrimą. Aptikus pakitimų, dažniausiai polipų, jie pašalinami, vėžio diagnozė dingsta ar nutolsta netgi tuo atveju, kai polipuose aptinkama vėžinių ląstelių.
„Viduje mes kartais randame mažytę vėžinių pakitimų zoną – tai ankstyva vėžio stadija, kai jis peraugęs tik gleivinę, tuo dažniausiai viskas baigiasi, kad mes radikaliai pašaliname šį darinį“, – aiškino chirurgas.
Tačiau patirtis rodo, kad labai dažnai operuoti polipų žmonės ateina po 3-4 metų, kai jie jau būna vėžiniai. Kyla klausimas, kodėl nesinaudoja valstybės jiems skiriamu nemokamu patikrinimu ir gydymu?
Tiria su nejautra
Sveikatos apsaugos ministrės patarėja Janinos Kumpienės teigimu, profilaktiniai storosios žarnos vėžio tyrimai valstybės lėšomis finansuojami 50-74 metų žmonėms, kurių yra apie 943 tūkst. Patarėja pripažino, kad pacientai vangiai naudojasi galimybe nemokamai išsitirti ir akcentavo būtinybę juos aktyvinti.
Storosios žarnos vėžio profilaktinė programa visą Lietuvą aprėpė tik šią vasarą, nepaskirta institucija, kuri koordinuotų programą.
Gerai, jei žmogus prispirtas bėdos užsuka į polikliniką, kur gydytoja pataria ir padrąsina atlikti slapto kraujavimo tyrimą.
Vis dėlto, šeimos gydytojos Nijolės Marčiulionienės teigimu, lietuviai į sveikatą linkę numoti ranka. Ypač vyresnio amžiaus žmones sunku įkalbėti atlikti prevencinius tyrimus. Jie sako nežinantys, kiek dar gyvensiu, klausia, kam to reikia, ar būtina.
Šeimos gydytoja Rasa Venskutonienė pastebi, kad kolonoskopija nėra paprastas, lengvas tyrimas ir pacientai neretai jo bijo.
Gera žinia ta, kad nemalonus ir žmogų į neorią padėtį pastatantis tyrimas kai kur jau atliekamas su daline ar visiška nejautra. „Žmonėms gėda, kaip čia kalbėsis apie tokius fiziologinius dalykus, kaip tuštinimasis, “, – komentavo šeimos gydytoja R. Venskutonienė.
Kreipiasi, kai nebegali kentėti
Anot onkopsichoterapeutės Marijos Turlinskienės, Lietuvos gyventojai kantrūs, ištvermingi, į gydytojus paprastai kreipiasi tada, kai nebegali kentėti.
Vis dėlto, specialistės nuomone, žmones nuo profilaktinio tyrimo atgraso ne tiek procedūros baimė, o tai, kad vėžio gydymas asocijuojasi su mirtimi. Neva, jei ieškosi ligos, tai ir rasi.
