Sąrašą galėtų tęsti
Rašytoja Jurga Ivanauskaitė, dainininkai Rolandas Janavičius ir Janina Miščiukaitė, dailininkas Raimundas Šližys. Šį neseniai nuo vėžio mirusių žmonių sąrašą kone kiekviena vilniečių šeima galėtų papildyti savo artimojo ar draugo vardu.
Mintys apie ligas neduoda ramybės: gal vėžys jau kėsinasi ir į mano gyvenimą? Nerimas verčia skubėti pas gydytojus.
„Tai, kas dabar vyksta, pavadinčiau sniego gniūžtės efektu. Kuo daugiau sklinda žinių apie garsių asmenybių ligas ir mirtis, tuo žmonės labiau nerimauja“, – sakė Baltijos ir Amerikos klinikos bendrosios praktikos gydytoja Rūta Maciulevičienė.
Dauguma nerimo apniktų vilniečių gydytojų kabinetus apgula vos tik išgirdę liūdnas naujienas. Tuomet netyla ir medikų telefonai. Dažniausiai sunerimusieji kreipiasi į privačias gydymo įstaigas, nes valstybinėse poliklinikose ne tik specialisto, bet ir šeimos gydytojo konsultacijos tenka laukti keletą dienų.
Duris varsto be reikalo
Kokio vėžio žmonės labiausiai bijo? „Bijo visokio. Kurią kūno dalį suskausta, tokia liga ir vaidenasi. Jei dar per televiziją išgirsta ar laikraščiuose perskaito apie tokių ligų atvejus, jam atrodo, kad skauda dar labiau.
Pavyzdžiui, kai televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė viešai prisipažino, kad vienas jos sūnų serga cukriniu diabetu, tėvai suskubo vesti mažylius atlikti jiems tyrimus“, – pasakojo gydytoja R.Maciulevičienė.
Ji pastebėjo, kad baimė dėl sunkių ligų kamuoja įvairius žmones, neatsižvelgiant į jų amžių ar lytį.
„Tiesa, žmonės, kurie aria žemę ar dirba kitus sunkius darbus, nesidomi tokia informacija, netapatina savęs su ligoniais ir neieško ligų. Jie ateina prispirti tikrų bėdų, kai jiems tikrai skauda, kas nors pūliuoja, kraujuoja – jie tikrai serga. Kuo žmogus labiau išsilavinęs, kuo užima aukštesnę padėtį visuomenėje, tuo labiau rūpinasi savo sveikata ir net dažniau serga psichogeninėmis ligomis – gydytojų duris varsto be reikalo“, – aiškino gydytoja R.Maciulevičienė.
Negali pasakyti, ką skauda
Nerimo dėl sunkių ligų kamuojamus pacientus gydytoja greitai atpažįsta. Paprastai tokie žmonės negali konkrečiai pasakyti, ką jiems skauda, ir pasakoja, kad juos kamuoja viso kūno skausmai, jie jaučia spaudimą krūtinėje, jiems trūksta oro, džiūsta burna, nevirškina skrandis. Apie tai išgirdusi medikė žino, kad ligos priežasčių reikia ieškoti ne žmogaus kūne, o psichikoje ir gyvensenoje.
„Tokią būseną taip pat reikia gydyti. Žmogus kenčia nė kiek ne mažiau, nei sirgdamas sunkia liga“, – tikino R.Maciulevičienė.
Nerimą dėl sveikatos sukelia ne tik įžymybių ligos ir mirtys. Pats stipriausias dirgiklis – artimo, mylimo žmogaus liga ir mirtis. Tai itin paveikia žmogų, nes jis patiria stresą, išsenka ir lengviau pasiduoda vėžio baimei.
Tačiau net ir sulaukdama pacientų, kuriuos pasitikrinti sveikatą atginė nerimas, antplūdžio medikė negalėjo prisiminti nė vieno atvejo, kad kuriam nors jų būtų tekę diagnozuoti sunkią ligą.
Prognozuoti labai sunku
Tyrimo, galinčio prognozuoti, kad sveikas žmogus kada nors susirgs vėžiu, dar nėra. Tačiau apie vėžio grėsmę medikai sprendžia žinodami, kokiomis ligomis sirgo ar serga paciento artimieji. „Kai kurios vėžio formos paveldimos. Pavyzdžiui, krūties vėžys. Todėl labiau rūpintis turėtų tos moterys, kurių motinos, tetos ar senelės sirgo krūties vėžiu“, – patarė R.Maciulevičienė.
Sveikata besirūpinantiems vilniečiams R.Maciulevičienė priminė, kad nerimą dėl vėžio gali greitai išsklaidyti paprasti tyrimai. „Jei nori ką nors rasti, turi žinoti, ko ieškai. Todėl būtina laikytis medikų rekomendacijų ir atsižvelgiant į amžių ir rizikos veiksnius reguliariai tikrintis sveikatą“, – patarė gydytoja.
Būtina reguliariai tirtis
Profilaktinių sveikatos tikrinimų svarbą priminė ir didžiausios sostinės Centro poliklinikos vidaus ligų gydytoja Gražina Katilienė. „Pasitikrinti pigiau, nei vėliau gydytis. Šiuo metu moterims nemokamai galima pasitikrinti dėl krūtų, gimdos kaklelio vėžio, vyrams – išsitirti prostatą. Taip pat nemokamai tiriami širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės“, – aiškino G.Katilienė.
Vilniaus universiteto onkologijos instituto Vėžio profilaktikos ir informacijos skyriaus vedėja Jūratė Tamašauskienė pasakojo, kad vėžio atvejų kasmet daugėja. Tačiau tai neturėtų bauginti visuomenės – paprasčiausiai gerėja vėžio diagnostika ir daugiau aptinkama ankstyvųjų vėžio stadijų, kai ligonis turi daugiausiai galimybių išgyventi.
Organizmą saugo imunitetas
Gydytojai patvirtina, kad vėžiu suserga net ir sveikuoliai, reguliariai besilankantys pas gydytojus. Kaip tai atsitinka?
Kauno medicinos universiteto Chirurgijos klinikos docentas Almantas Maleckas apie vėžio vystymąsi paaiškino labai vaizdžiai. Organizmą sudaro ląstelės, kaip visuomenę – nariai. Juos sieja nustatytos normos, ryšiai. Ląstelės susietos vienos su kitomis. Jei tarpusavio ryšiai sutrinka, ląstelės išsilaisvina. Kaip visuomenės narius nuo netipiškų poelgių saugo policija, taip ląstelių policija yra organizmo imunitetas. Jis gali sunaikinti iš ribų išklydusias ląsteles, tačiau pasitaiko tokių, kurios pabėga ir pradeda augti, daugintis.
Formuojasi auglys, bet jis – savas audinys ir organizmo „policija“ jo nepuola, neatpažįsta savo teroristo. Dėl to pradinėse vėžio stadijose nieko neskauda. Auglys iki 1–2 cm dydžio gali augti dešimt metų ir tik pasiekęs kritinę ribą didėja geometrine progresija. „Toks yra vėžio mechanizmas, todėl augliai, ypač virškinamojo trakto, diagnozuojami labai vėlai“, – paaiškino A.Maleckas.
Širdyje navikai neauga
Vieni piktybiniai navikai gali būti pastebimi išoriškai, užtenka tik atidžiai stebėti save, laiku reaguoti į pokyčius. Organizmo viduje augliai auga tyliai, slaptai, juos galima nustatyti tik instrumentais ar radiologiniais tyrimais. Skausmai ar kiti simptomai (kraujavimas, vidurių pūtimas, dusulys ir panašūs) atsiranda, kai navikas perauga nervus, kraujagysles, spaudžia kitus organus, sutrikdo aplinkinių organų veiklą. Pavyzdžiui, vyrai neįtaria sergantys krūties vėžiu, kol navikas neišopėja ar pradeda kraujuoti iš spenelio.
Įdomu tai, kad vėžys nemėgsta raumenyno, o renkasi gleivines. Pavyzdžiui, nesame girdėję, kad kas nors sirgtų širdies vėžiu, nors medikai neneigia, kad ir tokių atvejų gali pasitaikyti.
Vėžys savo aukų nesirenka pagal amžių. Vaikai, kuriems diagnozuojamos onkologinės ligos, dažniausiai gimsta jau nesveiki.
Siuntimo neduoda be reikalo
Užvakar Kauno medicinos universiteto klinikose operuotas 48 metų vyriškis. Chirurgai buvo pasirengę ilgai operacijai, bet tik atvėrė savo pacientui pilvaplėvę ir vėl užsiuvo. Operuoti buvo beprasmiška, nes visi ligonio vidaus organai buvo apnikti vėžio.
Išgirdus tokį faktą daug kam norisi bėgte bėgti pas gydytojus ir prašyti ištirti visus organus. „Ne, – paprieštaravo chirurgas A.Maleckas. – Pas gydytojus reikia skubėti pajutus skausmą, netipiškus peršalimo pojūčius, pasikartojančius virškinimo sistemos sutrikimus. Dėmesingumą savijautai reikia sustiprinti kiekvienam, sulaukusiam 45-erių metų.“
Tačiau jei ligos simptomas – vien tik baimė susirgti, šeimos gydytojas siuntimo pas specialistus neduos.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Gydytojo išbandymas elektra;
Kas iš tiesų švenčiama Kaziuko mugėje?
Rinkimai be pasirinkimo.
