Šimtai Lietuvos medikų turi po kelias ar net keliolika darboviečių, kurias skiria nuo kelių iki poros šimtų kilometrų. Pagal tokių devyndarbių skaičių neabejotinai pirmauja Kauno gydymo įstaigos, o algų rekordininkai etatų dėlionės dėka gauna net po keliasdešimt tūkstančių litų.
Daugiausiai per kelias vietas dirbančių gydytojų turinčių Kauno klinikų vadovybė teigia neturinti žalio supratimo, kiek ir kokių gydytojų turi kitas darbovietes. Taigi nieko nuostabaus, kad oficialus skaičius atvejų, kai medikai papildomas mokamas paslaugas pacientui įsiūlo savo pačių įmonėse, lygus nuliui. Klinikų valdžia nurodo tikinti gydytojų sąžiningumu.
Rekordininkas su 11 darboviečių
DELFI žiniomis, daugiausiai darbo vietų turintis Lietuvos gydytojas sugebėjo darbuotis trijuose miestuose – Kėdainiuose, Panevėžyje ir Pasvalyje. Iš viso – 11 valstybinių ir privačių medicinos įstaigų.
Vienuolikoje kėdžių sėdėjęs medikas, DELFI žiniomis, pernai spalį iki mokesčių uždirbo apie 8,5 tūkst. Lt. Tiesa, didžiausias etatų skaičius didžiausios algos negarantuoja. Toli gražu.
Kitam medikui, tarp kurio darboviečių yra, pavyzdžiui, Kauno klinikose, daugiau nei 9 tūkst. Lt „popieriuje“ užtikrino aštuonios darbovietės. Septynios Kaune, aštuntoji – Anykščiuose, į kuriuose medikui reikėtų sukarti daugiau nei 100 km. Vis dėlto dar daugiau, tiksliau – dvigubai daugiau, uždirbo septyniose Panevėžio ir Pasvalio gydymo įstaigose besisukęs medikas. DELFI žiniomis, šio gydytojo pajamos iki mokesčių siekė beveik 20 tūkst. Lt, pusė šios sumos – darbo užmokestis vienoje įstaigoje.
O visiems minėtiems gydytojams nosis nušluostė medikas su palyginti kukliu šešių darboviečių skaičiumi. Pernai spalį jo pajamos iki mokesčių, DELFI žiniomis, siekė gerokai daugiau nei 29 tūkst. Lt. Be to, šis gydytojas taip pat pasižymėjo bene plačiausia darbo geografija. Tarp jo darboviečių – Druskininkų, Kauno ir Šiaulių medicinos įstaigos ir įmonės. Atstumas tarp Druskininkų ir Šiaulių – apie 400 km.
Reikia brangesnių paslaugų? Gydytojas nukreips – į savo įmonę
Valstybinėje gydymo įstaigoje gydomas pacientas turi teisę pageidauti brangesnių paslaugų ar medikamentų, už kuriuos sutinka susimokėti iš savo kišenės. Visiškai logiška teisė. Tačiau kai kurie medikai, DELFI žiniomis, sugeba šalin nustumti Hipokrato priesaiką ir šia teise piktnaudžiauti.
Pavyzdžiui, vienoje Kauno gydymo įstaigoje užfiksuotas atvejis, kai gydytojas savo pacientę nukreipė ne bet kur, o į kitą savo paties darbovietę, jai užtikrindamas solidžias pajamas iš moters kišenės. Mediku pasitikėjusi pacientė lengva ranka pasirašė sutartį, nenutuokdama, kad sutinka savo gydytojui papildomai sumokėti į kitą kišenę. Kokia tikimybė, kad su tokia situacija susidursite ir jūs? Ne tokia ir maža.
DELFI žiniomis, pagal daugiau negu vienoje įstaigoje dirbančių medikų skaičių neabejotinai pirmauja Kauno klinikos. Čia ant dviejų ar daugiau kėdžių sėdi daugiau negu 130 gydytojų. Antroje vietoje su 90 tokių medikų – Kauno klinikinė ligoninė. Beveik tiek pat turi ir Santariškių klinikos. Kaip DELFI jau skelbė, didžiausia žinoma vieno gydytojo alga – daugiau kaip 44 tūkst. Lt iki mokesčių. DELFI žiniomis, vienoje įstaigoje šis medikas gavo arti 38 tūkst. Lt, likusi dalis pinigų atkeliavo iš kitų darboviečių.
Klinikų vadovas:
Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius DELFI teigė, jog gydymo įstaigos administracija neturi duomenų apie kitose gydymo įstaigose dirbančius klinikų medikus.
„Neturime tokios informacijos, kiek iš daugiau negu tūkstančio mūsų gydytojų dirba kitose įstaigose, todėl negalime komentuoti, kaip kito jų skaičius. Kaip pagrindinė darbovietė Kauno klinikos tiktai išduoda pažymas į kitas darbovietes apie darbo laiką mūsų ligoninėje. Lygiai taip pat neturime duomenų apie gydytojų darbo užmokestį kitose gydymo įstaigose“, - aiškino R. Jurkevičius.
Jeigu medikams būtų privaloma teikti interesų deklaracijas, kaip siūlo ministras Vytenis Andriukaitis, šiuos duomenis būtų galima gauti žaibiškai. O kol kas Kauno klinikų vadovui belieka besąlygiškai pasitikėti pavaldinių sąžine.
„Tokių atvejų, kad medikai piktnaudžiautų pacientų teise rinktis,Kauno klinikose nesame nustatę. Tikiu, kad visi mūsų gydytojai dirba vadovaudamiesi Hipokrato priesaika ir laikydamiesiEtikos kodekso“, - teigė R. Jurkevičius.
