„Šiuo metu trumpalaikiai biuleteniai yra nesukontroliuojama sistema. Išlaidos šioje srityje išaugo 2,5 karto“, – po ministrų pasitarimo žurnalistams tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.
Tuo tarpu Seimo socialdemokratų frakcijos ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas šį sprendimą griežtai kritikuoja.
„Taip yra pažeidžiami teisėti žmonių lūkesčiai, Konstitucija“, – tvirtino jis, primindamas, kad vidutiniškai vienas Lietuvos dirbančiojo susirgimas trunka 6 dienas. Šiam sprendimui dar turi pritarti Seimas ir prezidentas.
Daugės užleistų atvejų ir mirčių
Lietuvos gydytojų sąjungos vadovo Liutauro Labanausko teigimu, jei žmogus rimtai sirgs, o nedarbingumo lapelio imti nenorės, gydytojai susidurs su didesniu skaičiumi mediciniškai užleistų atvejų.
„Mano oponentai sakytų, kad kaip tik sumažės piktnaudžiavimo atvejų. Tačiau tokie teiginiai žmogiškąja prasme yra nekorektiški. Tai tas pats, kaip sakyti, kad jei visuomenėje yra grupė nusikaltėlių, vadinasi, visi žmonės yra nusikaltėliai. Mes žinome, kad piktnaudžiavimo nedarbingumo lapeliais problema yra, siūlėme, kaip ją spręsti, tačiau niekas nekreipė dėmesio. Tačiau tai nereiškia, kad piktnaudžiauja visi“, - teigė pašnekovas.
Anot mediko, įsigaliojusi tvarka, kai 3 dienas žmonės negaus kompensacijos už ligą, juos vers rizikuoti savo sveikata ir apskritai nesikreipti į gydytoją, o kai jau sveikata visiškai suprastės, žmogus paklius tiesiai į stacionarą.
„Stacionaro paslaugos, be abejo, brangesnės, ypač jei liga įsisenėjusi, o juk ir stacionarams jau nurėžta apie 300 milijonų litų. Taigi toks taupymas gali grįžti bumerangu. Galime turėti rimtų problemų su gydymo kokybe. Taip pat padaugės ir mirčių atvejų“, - įsitikinęs L. Labanauskas.
Gydytojų atstovo teigimu, jokia valstybė, kuri teisingai skaičiuoja lėšas, krizės akivaizdoje nemažina finansavimo sveikatos apsaugai, nes žino, kad jei ir bus trumpalaikis efektas, vėliau išlaidos ligų gydymui tik išaugs.
Pats paprasčiausias pavyzdys – peršalimo ligos. Visi žinome, kad negydomos jos gali komplikuotis ar tapti lėtinėmis, o ką jau kalbėti apie tai, kad taip užkrečiame aplinkinius.
„Nedarbingumo lapelių reikia paūmėjant ir daugeliui lėtinių ligų – inkstų, širdies ir kraujagyslių. Neretai liūdnas pasekmes gali turėti ir įvairios infekcijos, kai nesigydantis žmogus į ligoninę pakliūna, pavyzdžiui, su kraujo užkrėtimu. Dėl peršalimo ligų oponentai dar gali ginčytis. Bet šitoje vietoje jau ginčai negalimi. Kai paūmėja lėtinė liga, žmogus tikrai nepiktnaudžiauja.
Jau ir taip krizės metu tokie žmonės yra socialiai pažeidžiami, nes tampa pagrindiniais pretendentais mažinant etatus. Kokiam darbdaviui reikalingas sergantis darbuotojas? Todėl jie stengiasi nesirgti, kitaip tariant, neimti nedarbingumo lapelio, o dar ir iš kitos pusės vadinami piktnaudžiautojais“, - svarstė pašnekovas.
